Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rusų kaltinimai JAV žvaigždėms dopingo vartojimu: ar jie yra pagrįsti?

Elena Delle Donne, Simone Biles ir Serena Williams
Elena Delle Donne, Simone Biles ir Serena Williams
Šaltinis: 15min
7
Skaitysiu vėliau
A A

Rusijos kompiuterinių įsilaužėlių grupė „Fancy Bears“ praėjusią savaitę įsilaužė į Pasaulinės dopingo agentūros (WADA) duomenų bazę ir pavogė daug konfidencialių duomenų apie sportininkų sveikatą. Tiek tarp sportininkų, tiek tarp sporto gerbėjų šis įvykis sukėlė daug diskusijų: vieni ėmė smerkti atletus, kiti – juos ginti. 15min pateikia svarbiausius su skandalu susijusius faktus.

Kaip tai prasidėjo?

Praėjusį antradienį Rusijos programišių grupuotė „Tsar Team“, dar žinoma pavadinimu „Fancy Bear“, įsilaužė į pasaulinės antidopingo agentūros duomenų bazę ir išplatino keturių JAV sportininkių duomenis, rodančius, kad šios esą vartojo dopingą.

Tačiau programišių paviešinta medžiaga rodo, kad šios sportininkės vartoti draudžiamus preparatus turėjo leidimą: joms buvo suteiktos „terapinio vartojimo išimtys“ (ang. therapeutic-use exemption, TEU), leidžiančios vartoti tam tikrus į draudžiamų medžiagų sąrašą įtrauktus vaistinius preparatus dėl gydytojų diagnozuotų sveikatos sutrikimų. Tokių preparatų vartojimas be leidimo būtų laikomas neteisėtu.

Į viešumą buvo paleisti tenisininkių Venus ir Serenos Williams, gimnastės Simone Biles ir krepšininkės Elenos Delle Donne duomenys. Rusai teigė, kad visos keturios sportininkės įvairiu metu vartojo tam tikrus preparatus, kurie yra uždrausti sportininkams. Paviešinti dokumentai rodo, kad sportininkių vartotus medikamentus išrašė medikai gydymo tikslais.

„Rio olimpiniai medalininkai reguliariai vartojo draudžiamus preparatus, o tai pateisino sertifikatais, kad tai daroma gydymo tikslais. Kitais žodžiais tariant – jie gavo licenciją vartoti dopingą. Tai įrodymas, kad WADA ir JAV antidopingo agentūra yra korumpuotos“, – „Fancy Bear“ rašė savo svetainėje.

Trečiadienį programišiai paskelbė duomenis apie dar 25 sportininkus iš 8 šalių.

„Scanpix“ nuotr./Serena Williams
„Scanpix“ nuotr./Serena Williams

Kaip į situaciją reagavo WADA?

WADA pripažino įsilaužimo faktą ir teigė, kad teisėsaugos tarnybos nustatė, kad įsilaužimas išties įvykdytas iš Rusijos. Tačiau WADA taip pat teigė, kad rusų programišių kaltinimai yra nepagrįsti, nes WADA išties turi galimybę leisti atletams vartoti tam tikras draudžiamas medžiagas, jei šios medžiagos yra būtinos jų gydymuisi. To tvarka yra griežtai reglamentuojama.

„WADA puikiai suvokia, kad ši nusikalstama ataka, per kurią buvo atskleisti 29 atletų asmeniniai duomenys, sukels didelį nerimą taikiniais tapusiems sportininkams, taip pat sukels nuogąstavimų visiems atletams, dalyvavusiems 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse“, – buvo sakoma WADA generalinio direktoriaus Olivierio Niggli pranešime.

Tai bandymas suteršti atlečių vardą, parodant, kad jos padarė kažką blogo. Bet jos nepadarė.

„Paveiktiems atletams (norime pasakyti), kad gailimės, jog nusikaltėliai pamėgino tokiu būdu apjuodinti jūsų reputaciją. Patikinu jus, kad gauname duomenų ir konsultacijų iš mūsų į pagalbą pasitelktų aukščiausių teisėsaugos institucijų ir IT saugumo agentūrų“, – pridūrė jis.

O.Niggli sakė, kad WADA „neabejoja, jog šios besitęsiančios atakos vykdomos kaip kerštas mūsų agentūrai ir pasaulinei antidopingo sistemai“ dėl nepriklausomų tyrimų, atskleidusių, kad Rusijoje veikė didžiulio masto valstybės remiama dopingo vartojimo ir jo dangstymo schema.

Rusijos sportininkai šiemet įsivėlė į didelį dopingo skandalą. Dėl jo šios šalies lengvaatlečiai ir dalis kitų sporto šakų atstovų buvo išmesti iš Rio olimpinių žaidynių, tačiau Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) nedrįso iš Rio pašalinti visos rusų rinktinės. Tačiau Rusijos atletai išvis nedalyvavo Rio parolimpinėse žaidynėse.

Sankcijų prieš Rusiją WADA ir TOK ėmėsi po serijos tyrimų, kurie patvirtino, kad Rusijoje veikė dopingo vartojimą dangsčiusi valstybinė sistema. Maskvos antidopingo laboratoriją iš esmės valdė federalinė saugumo tarnyba, o dopingo vartotojai buvo dangstomi tiek Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse, tiek pasaulio plaukimo čempionate Kazanėje.


Kaip atsiranda „Terapinio vartojimo išimtys“?

Kaip aiškina „Newsweek“, sportininkai, kaip ir kiekvienas žmogus, kartais suserga. Be to, kai kurie sportininkai serga lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip astma. Šios ligos, jei jų priepuoliai įvyktų varžybų metu, gali reikšmingai paveikti sportininkų galimybes parodyti gerus rezultatus.

WADA yra reglamentavusi sistemą, pagal kurią tokie sportininkai gali kreiptis ir prašyti specialaus leidimo vartoti medžiagą, esančią draudžiamų medžiagų sąraše.

Rusų sukčiavimo pateikiant dopingo pavyzdžius schema
Rusų sukčiavimo pateikiant dopingo pavyzdžius schema

Kokius kriterijus turi atitikti sportininkas, kad gautų tokį leidimą?

Savo puslapyje WADA išdėsto keturis kriterijus. Sportininkas privalo atitikti juos visus. Kriterijai yra tokie:

  • Draudžiama medžiaga, kurią nori vartoti sportininkas, yra būtina gydyti ligą, kuria jis serga. Preparato nevartojimas sportininko sveikatai galėtų rimtai pakenkti.
  • Tikimybė, kad sportininkui, vartojančiam draudžiamą preparatą gydymo tikslais, to preparato vartojimas suteiks papildomą pranašumą, yra labai maža.
  • Draudžiamo preparato vartojimui neegzistuoja jokia pagrįsta alternatyva.
  • Poreikis sportininkui vartoti draudžiamą preparatą nėra ankstesnio neteisėto tokio preparato vartojimo pasekmė.

Sportininkas, atitinkantis šiuos keturis kriterijus, turi užpildyti specialią paraišką ir išsiųsti ją nacionalinei antidopingo organizacijai, iki varžybų pradžios likus ne mažiau negu 30 dienų. Paraišką patvirtinti privalo nepriklausoma trijų medikų komisija: tik tada ji gali būti patvirtinta.

Vida Press nuotr./Simone Biles
Vida Press nuotr./Simone Biles

O ar šią sistemą įmanoma apeiti?

Viena problema, susijusi su „Terapinio vartojimo išimtimis“ – esama įrodymų, kad kai kurios medžiagos, iš tikrųjų naudojamos kaip vaistai, taip pat padeda padidinti ištvermę, pažymi „Newsweek“.

WADA yra reglamentavusi sistemą, pagal kurią tokie sportininkai gali kreiptis ir prašyti specialaus leidimo vartoti medžiagą, esančią draudžiamų medžiagų sąraše.

Pavyzdžiui, egzistuoja tokia hormonų grupė gliukokortikoidai, plačiai naudojami astmos gydymui. Tačiau Tarptautinė dviratininkų sąjunga (UCI) savo ataskaitoje neseniai paskelbė, kad gliukokortikoidus profesionalūs dviratininkai dažnai pasitelkia ir kitiems tikslams. Daugelis dviratininkų tiki, kad kortizonas, vienas iš gliukokortikoidų, gali padėti greitai numesti svorį, neprarandant raumenų masės.

Tiek WADA, tiek nacionalinėms dopingo agentūroms tenka iššūkis: išsiaiškinti, kuomet sportininkas išties serga tam tikra liga, o kuomet ne. Tai nėra lengva, nes, pavyzdžiui, kai kurie ištvermės atletai gali net ir nesirgdami astma demonstruoti kai kuriuos šiuos ligos simptomus, kuriems gydyti reikalingi vaistai. Be to, esama atvejų, kuomet nacionalinės dopingo agentūros išties suteikia „terapinio vartojimo išimtis“ savo sportininkams, ir tik vėliau paaiškėja, kad šios išimtys suteikiamos nesilaikant visų procedūrų.

Vienas liūdniausiai pagarsėjusių atvejų – Lance'o Armstrongo triumfas 1999 m. „Tour de France“. Tuomet dopingo testas parodė, kad L.Armstrongas vartojo kortizoną, ir pats sportininkas iš pradžių nesugebėjo pateikti TVI sertifikato, įrodančio, kad kortizoną vartoti jam būtina. Tačiau JAV gydytojai atgaline data pasirašė TVI, kuri teigė, kad L.Armstrongui vaistų išties reikėjo. Visa tiesa paaiškėjo tik 2013 m.

Taigi, ar rusų programišių teiginiai, kad Vakarų sportininkai „gavo leidimus vartoti dopingą“, yra pagrįsti?

Visos išimtys yra patvirtintos pagal teniso antidopingo programos taisykles ir taikomos tik dėl tam tikrų medicininių priežasčių.

Tai, kad sistema nėra tobula ir ją galima apeiti – faktas. Tačiau, pažymi „Newsweek“, šiuo konkrečiu atveju teigti, kad sportininkai išties „gavo leidimą vartoti dopingą“, yra labai stiprus perdėjimas.

Serena Williams, minima rusų programišių nutekintoje informacijoje, neneigė vartojusi tam tikrus preparatus. Tačiau prednizolonas – vaistas, kurį pastarąjį kartą vartojo S.Williams – iš viso nėra draudžiamas vartoti nevykstant varžyboms. Be to, S.Williams pateikė visus reikalingus TVI sertifikatus ir įrodė, kad ji turėjo Tarptautinės teniso federacijos (ITF) leidimą vartoti šį bei kitus preparatus ir varžybų metu.

Gimnastė Simone Biles taip pat viešai pripažino nuo vaikystės turinti Aktyvumo ir dėmesio deficito sutrikimą (ADHD) ir jo gydymui vartojanti vaistus, tam turėdama visus reikalingus leidimus.

Panaši situacija ir kitų sportininkų atveju. Vien tik fakto, kad jie vartojo draudžiamus preparatus paviešinimas nieko neįrodo: egzistuoja aiškiai patvirtinta procedūra, pagal kurią sergant tam tikromis ligomis galima gauti leidimą juos vartoti, ir Rusijos programišiai niekaip nepagrindė teiginio, kad šios procedūros kurio nors iš paviešintų sportininkų atveju buvo vykdomos pažeidžiant taisykles.

„Visos išimtys yra patvirtintos pagal teniso antidopingo programos taisykles ir taikomos tik dėl tam tikrų medicininių priežasčių. Jos niekaip nepažeidžia antidopingo taisyklių“, – teigė ITF prezidentas Davidas Haggerty.

JAV antidopingo agentūros (USADA) vykdomasis direktorius Travisas Tygartas taip pat teigė, kad rusų pavogti dokumentai nerodo jokių JAV sportininkių pažeidimų.

„Tai bandymas suteršti atlečių vardą, parodant, kad jos padarė kažką blogo. Bet jos nepadarė. Kiekvienu atveju jos padarė viską, kas būtina pagal pasaulinius nuostatus, kad gautų leidimą naudoti joms reikalingą medikamentą. Tarptautinės federacijos suteikė leidimus, kuriuos patvirtino TOK ir USADA. Kibernetinis švarių atletų šnipinėjimas yra bailus ir nepriimtinas veiksmas. Tam turi būti užkirstas kelias“, – sakė T.Tygartas.

Komentarai: 7
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką