Šis čempionatas dar kartą atvėrė šalies dvikovinio sporto žaizdas ir priminė apie dziudo ir sambo atstovų nesutarimus.
Aistros jau aprimo, tačiau 2011-ųjų šalies pirmenybės Lietuvos dziudo sporto istorijoje bus įrašytos ne dėl išskirtinių pasiekimų, o dėl neeilinio konflikto.
Kelios dešimtys sportininkų, kuriems buvo uždrausta varžytis čempionate dėl dalyvavimo sambo imtynių varžybose, nusprendė netylėti ir savo teises ginti jėga. LDF teko nusileisti, dalyvauti čempionate buvo leista sambo varžybose kovojusiems šalies dziudo rinktinių nariams.
„Toliau bus kalbama su tais žmonėmis, galbūt bus pasiūlyta daugiau dziudo varžybų, kad daugiau noro būtų. O neramumus kurstę sportininkai vėliau viešai atsiprašė sportininkų, teisėjų, organizatorių“, – sakė V. Sinkevičius.
LDF dar 2010 metų pradžioje priėmė nutarimą, draudžiantį dziudio imtynininkams dalyvauti kitų federacijų varžybose. Už tai gręsia diskvalifikacija net visam gyvenimui.
„Pirmiausia – tai kenkia mūsų sporto prestižui, antra – tai visiškai skirtingos sporto šakos, sambo – daug traumatizmo turinti šaka. Ir trečias dalykas – 2010-aisiais Tokijuje priimtas Tarptautinės dziudo federacijos direktorato nutarimas, kad su tokiomis sporto šakomis, kurios stengiasi naudotis dziudo potencialu gali būti palaikomi tik politiniai santykiai. Taip pat čia yra principinė nuostata, kad kitos sporto šakos ugdytų savo sportininkus, o nesinaudotų tuo, kas yra sukurta per daugiau nei 100 metų“, – argumentavo V. Sinkevičius.
Po maišto – pirmoji vieta
Prie sportininkų maišto Lietuvos čempionate prisidėjęs Radvilas Matukas neslėpė pasipiktinimo LDF veiksmais.
Yra principinė nuostata, kad kitos sporto šakos ugdytų savo sportininkus, o nesinaudotų tuo, kas yra sukurta per daugiau nei 100 metų
„Buvau tarp diskvalifikuotų sportininkų, todėl turėjau kažką daryti, nes ruošiausi varžyboms, mečiau svorį ir čia taip lygioje vietoje... Manau, neteisingai padaryta. Turėjome teismo sprendimą, kad dauguma sportininkų buvo diskvalifikuoti neteisėtai, parodėme jį vyriausiajam teisėjui, bet jis nenorėjo žiūrėti“, – pasakojo R. Matukas.
Sportininkas priklauso Lietuvos dziudo rinktinei, todėl jam buvo leista dalyvauti varžybose. Svorio kategorijoje iki 81 kg R. Matukas užėmė pirmą vietą.
„Tas draudimas yra absurdiškas. Mes neturime pasirašę jokio kontrakto, galime žaisti krepšinį, dalyvauti kovose be taisyklių, bet yra kelios sporto šakos, kuriose mums varžytis draudžiama. Nors visą laiką Lietuvoje sportininkai dalyvaudavo ir ten, ir ten, nebuvo jokio pasidalijimo, tik prieš keletą metų atsirado“, – piktinosi R. Matukas.
LDF teiginį, esą sportininkams draudžiama dalyvauti kitų federacijų varžybose dėl traumų rizikos, sportininkas vadina absurdišku.
„Mes dalyvaujame dėl to, kad patys norime, mūsų niekas neverčia. O dėl traumų, neįsivaizduoju kaip jos turėtų liesti federaciją, jie niekuo neprisideda, kad padėtų man ruoštis dziudo varžyboms, daug kartų esu laimėjęs Lietuvos čempionatą, esu rinktinėje, bet nei jie mane finansuoja, nei veža į varžybas, visur eina trenerio pinigai. Dėl to aš neįsivaizduoju kaip jie gali drausti, jei patys nieko nepadaro, kad aš būčiau suinteresuotas dalyvauti vien tik dziudo varžybose“, – kalbėjo R. Matukas.
Liepia rinktis
„Mano profesija yra treneris, tai jei aš sugalvočiau operuoti, ar man, neturinčiam šios specializacijos, leistų kas nors tai daryti? Manau, kad ne. Tai ar pažeidžiamos mano teisės šiuo atveju?“ – retoriškai klausė LDF prezidentas.
V. Sinkevičius įsitikinęs, kad atletai turi pasirinkti vieną sporto šaką ir jai skirti visas jėgas.
Tas draudimas yra absurdiškas. Mes neturime pasirašę jokio kontrakto, galime žaisti krepšinį, dalyvauti kovose be taisyklių, bet yra kelios sporto šakos, kuriose mums varžytis draudžiama.
„Žmogus turi teisę rinktis, ką jis nori sportuoti ir kokiose varžybose dalyvauti. Tuo labiau, jei turi laiko tai gali visas 24 valandas sportuoti, bet kiekviena sporto šaka turi savo specifiką ir prie jos reikia priprasti. Pavyzdžiui, pas mus leidžiami smaugimai, bet negalima laužti kojų, traumuoti stuburo ir panašiai, kas leidžiama kitose sporto šakose. Mes saugome savo sportininkus, savo prestižą ir kokybę. Čia prasideda ir piniginiai klausimai, kad žmonės gaudami pinigus už vieną darbą, nori dirbti kitą“, – sakė V. Sinkevičius.
Tuo tarpu Lietuvos sambo federacijos (LSF) prezidentas Eduardas Rudas sako, kad sambo durys – atviros visiems.
„Sambo federacijos veikloje dalyvauja visi sportininkai, kurie nori ir nėra jokių išlygų. Kviečiame visus, gali būti ir sunkiaatletis ar lengvaatletis. Juk jei aš norėčiau žaisti lauko tenisą, nejaugi man durys būtų užtrenktos ir negalėčiau dalyvauti varžybose?“ – klausia E. Rudas.
Lapkričio 11-13 dienomis Lietuvoje vyksiančiam pasaulio sambo čempionatui besiruošiančios LSF vadovas argumentą dėl didelės traumų galimybės vadina nepagrįstu.
„Šita motyvacija – nepagrįsta, nes tiek patys sportininkai, tiek treneriai yra atsakingi už save. Jei tai būtų krepšininkai ar futbolininkai, turintys kontraktus su klubais, tada kitas klausimas. O dabar, manau, kad yra pažeidžiamos žmogaus teisės, – įsitikinęs E. Rudas, – savo laiku Lietuvoje visi užsiiminėjo sambo, bet kai dziudo tapo olimpine sporto šaka daugelis pasuko į kitą pusę. Sportininkai veržiasi dalyvauti, nes nori išbandyti jėgas tiek ten, tiek ten. Šios sporto šakos yra giminingos. Aš pats esu dziudo sporto meistras ir tarptautinis sambo sporto meistras ir nematau jokių priežasčių kodėl viena sporto šaka turėtų trukdyti kitai“, – svarstė E. Rudas.
