Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Smiginis – aludėse gimęs sportas taikosi į olimpines arenas

Smiginis pasaulyje jau daug metų pripažįstamas sporto šaka
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Smiginis pasaulyje jau daug metų pripažįstamas sporto šaka
Šaltinis: sportas.info
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pasaulyje populiarumu daug metų besimėgaujantis smiginis Lietuvoje – vis dar stereotipų kaustoma sporto šaka.

Jums turbūt daug kartų kino filmuose matytas vaizdas: Anglija, užeiga, eilė įsiaudrinusių vyrų, vienoje rankoje laikančių alaus bokalus, kitoje – strėlytę. Juk tokios asociacijos kyla išgirdus apie smiginį.  Žaidimą, kuriame į taikinį svaidomos strėlytės.

 „Dėl per tam tikrą laiką suformuoto blogo įvaizdžio smiginis, kaip parodomoji sporto šaka nebuvo įtrauktas į Londono olimpinių žaidynių programą. Su neigiamu įvaizdžiu intensyviai kovojama, per oficialias varžybas į žaidimo salę negalima netgi vandens įsinešti, kad nekiltu įtarimų dėl alkoholio vartojimo,“ – sakė Lietuvos smiginio federacijos generalinis sekretorius Osvaldas Kšanys.

Šios, pasaulyje labai populiarios sporto šakos pradžia laikomas XIX a. vidurys. Dabartinio smiginio pradininkai buvo anglai darbininkai, žaidę tankiai apgyvendintų miestų baruose ir travernose. Tad nenuostabu, kad praėjus daugiau nei šimtmečiui šis žaidimas vis dar kelia prastas asociacijas.

Pirmasis oficialus Lietuvos smiginio čempionatas surengtas 1996 m. Šiauliuose. Ši data laikoma smiginio pradžia mūsų šalyje. Iniciatyvos vystyti tuo metu mažai kam žinomą sportą ėmėsi Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ ir tuo metu Klaipėdoje veikęs sporto klubas „Harmonija“. Jie įkūrė Lietuvos smiginio sporto federaciją, jos vadovu išrinko sporto žurnalistą Alfredą Pliadį.

Šiuo metu Lietuvoje yra 10 oficialių smiginio klubų Šiauliuose, Mažeikiuose, Kaune, Jonavoje, Trakuose, du Klaipėdoje  ir trys Vilniuje.

Lietuvos smiginio žaidėjai dalyvauja ne tik Lietuvoje rengiamuose turnyruose, bet ir Pasaulio reitingo varžybose. Dėl lėšų stygiaus tokiuose renginiuose lietuviai dažniausiai pasirodo jiems vykstant Lietuvoje arba kaimyninėse šalyse: Estijoje ir Latvijoje.

Šiemet Lietuvos komanda dalyvavo Europos taurės varžybose, kur tarp 28 dalyvių liko 23–ioje vietoje. „Džiaugiamės ten nuvažiavę, pats dalyvavimas mums buvo didžiulis pasiekimas“, – džiaugėsi O. Kšanys.

Lietuvoje taip pat vyksta nemažai smiginio varžybų, jas rengia patys žaidėjai. „Klubai yra suinteresuoti per metus suorganizuoti bent po vieną turnyra. Šiauliečiai kasmet padaro po du. Labai didelis turnyras vyksta Trakuose „Trakų pilies taurė“, į kurį atvažiuoja sportininkai iš užsienio. Organizatoriai visada padaro įspūdingą renginį“, – sakė O. Kšanys.

Tik keista, kad Lietuvoje itin mažai smiginio žaidėjų. „Anglijoje yra 7 milijonai registruotų žaidėjų, pas mus net tiek gyventojų nėra. Geriau lyginti su mažesne šalimi, tarkime, Suomija, turinčia  apie 5 milijonus gyventojų. Ten oficialiai smiginį žaidžia apie 100 tūkstančių žmonių. Tuo tarpu Lietuvoje šiuo metu yra vos pora šimtų registruotų žaidėjų“, – apgailestauja O. Kšanys.

Šis sportas itin populiarus Anglijoje, Airijoje, Velse, taip pat Vokietijoje, JAV, Naujojoje Zelandijoje, Olandijoje. O. Kšanys pasakoja apie smiginio populiarumą Olandijoje: „Nežinau kiek čia yra tiesos, tačiau draugai olandai pasakojo, kad kai vienu metu yra rodomos futbolo varžybos ir smiginio turnyras, kuriame žaidžia jų pasaulinio lygio žaidėjas, didžioji auditorijos dalis žiūri smiginį.“

Nepaisant nedidelio aktyvių žaidėjų skaičiaus, Lietuva gali pasigirti keletu laimėjimų šioje srityje. Mažeikiškis Arūnas Čiplys šiuo metu pasaulio reitinge iš daugiau nei 800 žaidėjų yra 22–as. Per savo karjerą jis yra laimėjęs keturis pasaulio reitingo turnyrus: „Kaunas Open 2010“, „Baltic Cup Open 2010“, „Estonian Open 2009“ ir „Lithuanian Open 2009“. Tai tuo pačiu ir didžiausi mūsų šalies pasiekimai smiginyje.

Užimdamas labai aukštą poziciją pasaulio reitinge, A. Čiplys gavo vardinį kvietimą į pasaulio čempionatą, tačiau turėjo atsisakyti šio kelialapio, nes neturėjo pakankamai pinigų. „Ši sporto šaka iš valstybės praktiškai jokio finansavimo nėra gavusi. Per visą smiginio gyvavimo Lietuvoje istoriją gal ir susidarytų kokie 10 tūkstančių litų tos paramos, ne daugiau“, – apgailestauja O. Kšanys.

„Laikomės tik iš privačių rėmėjų. Valstybės parama neatperka to vaikščiojimo ir prašymo, papraščiau yra nieko nedaryti ir nieko negauti. Turime tokios patirties ir manome, kad tikrai neapsimoka vaikščioti savaitę, rašyti prašymus ir gauti paramos vos už 50 litų“, – įsitikinęs Kauno smiginio klubo „Trajektorija“ prezidentas Arvydas Kvedaras.

Norint žaisti smigini savo malonumui daug įrangos nereikia. „Lyginant su kitomis sporto šakomis, smiginiui reikia labai nedaug. Žaidžiama namie, gamtoje, draugų būryje, taikinį galima pakabinti praktiškai bet kur,“ – sako O. Kšanys.

„Reikia turėti daug kantrybės, – apie žaidėjų savybes kalba O. Kšanys, – treniruotės – juodas darbas. Kai aš vieno garsaus žaidėjo paklausiau, kaip jis to pasiekė, man atsakė: dirbk 14 metų po 8 valandas – ir tu pasieksi.“

„Pagrindas yra susikaupimas. Daugiau nematau nieko. Jei rankos dreba – žmogus nepažais, tikrai. O tai priklauso nuo susikaupimo“, – įsitikinęs A. Kvedaras. Jo  nuomone, tai labai azartiškas žaidimas: „Smiginį žaidžia daug karjerą baigusių sportininkų, pas kuriuos dar neišbėsęs noras laimėti.“

„Tas paprastumas, kad žaisti galima praktiškai bet kur, ir yra patrauklus. Dauguma žmonių, kurie pabando, greitai „užsidega“. Tai įtraukia,“ – įsitikinęs O. Kšanys.

sportas.info
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką