Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Sporto medicinos gydytojo rekomendacija – bent 10 000 žingsnių per dieną

Ėjimas
123rf.com nuotr. / Ėjimas
Šaltinis: Projekto partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
0
Skaitysiu vėliau
A A

Širdies ir kraujagyslių ligos – viena iš pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje. Sveikatos specialistų teigimu, didžiausią tikimybę susirgti minėtomis ligomis turi vyresnio 55–74 metų amžiaus žmonės. Medikai sako, kad sportas, fizinė veikla jaunystėje negelbsti nuo ligų vyresniame amžiuje. Kaip išsigelbėjimą nuo jų, daktarai rekomenduoja judėjimą, mat visiškai nejudantys asmenys rizikuoja ne ką mažiau negu mėgstantys išgerti ar rūkaliai.

Anot sporto medicinos gydytojo Kęstučio Linkaus, vyresnio amžiaus žmonės Lietuvoje po truputį keičia savo mąstymą ir skiria vis didesnį dėmesį fiziniam aktyvumui.

„Manau, kad pagaliau žmonės pradeda suvokti, jog judėjimu jie gali įveikti daugybę ligų ir tikimybę susirgti jomis. Tą įrodo vis didėjantis mano pacientų skaičius. Pabrėšiu tai, kad judėjimo problema labiau liečia vyresnio amžiaus žmones, kurie jau dažnai turi tam tikrų fizinių sutrikimų ir negali sportuoti visavertiškai kaip kad buvo jauni“, – tvirtino gydytojas.

Mano akimis, reikia aktyvinti ir vyresnių žmonių judėjimo klausimus.

Jis priduria, kad fizinio aktyvumo iniciatyvų Lietuvoje yra, bet jose paprastai mieliau dalyvauja jaunesni žmonės. „Fizinio aktyvumo iniciatyvų Lietuvoje daugėja, tačiau daugumos masinių renginių pagrindinė auditorija yra jauni žmonės. Mano akimis, reikia aktyvinti ir vyresnių žmonių judėjimo klausimus. Vyresniems žmonėms nebūtina bėgti, kad pasiektų tam tikros naudos sveikatai, užtenka kasdien vaikščioti sparčiu žingsniu.“

Vaikščiojimas – paprasčiausias būdas spręsti sveikatos problemas

Specialistas teigia, kad kasdien organizmas kaupia tam tikrą energijos kiekį, kurią būtina išlaisvinti. Tą padaryti nėra lengva, kai šiandieniniame pasaulyje dominuoja pasyvus laisvalaikis, darbo pobūdis sėdint prie kompiuterio. „Šiuo metu gyvename fiziškai pasyvioje aplinkoje, kurioje esame priversti judėti tik minimaliai. Tačiau, mūsų kūnas yra užprogramuotas judėti. Tokiu atveju žmogus neišnaudoja organizme sukauptos energijos, kuri neišreikšta fizine veikla, gali neigiamai atsiliepti sveikatai. Ją reikia išnaudoti, tuomet organizmas įvairiapusiškai susibalansuoja“, – sakė jis.

Mūsų kūnas yra užprogramuotas judėti.

Kaip ypatingą naudą teikiančią fizinę veiklą, Kęstutis Linkus įvardija vaikščiojimą. Tai ypač aktualu viršsvorį turintiems ar pagyvenusiems žmonėms, kurie kenčia nuo nugaros ar sąnarių skausmų. „Vaikščiojimas yra viena paprasčiausių ir elementariausių fizinės veiklos formų. Pavyzdžiui bėgiojimui, dažnas viršsvorį turintis žmogus yra nepasiruošęs.

Taip pat, kenčiantys nuo sąnarių ar nugaros skausmų turėtų atkreipti dėmesį, kad bėgant dėvisi pastarosios kūno dalys. Dviratis kartais irgi netinka dėl vyresniame amžiuje pasitaikančių pusiausvyros sutrikimų, bei dėl didesnės galimybės patirti traumą. Vaikščiojimas yra nemokama efektyvi priemonė vyresnio amžiaus žmonėms, padedanti spręsti daugelį sveikatos problemų“, – dalinosi patirtimi sporto medicinos specialistas.

Asmeninio arch. nuotr./Kęstutis Linkus
Asmeninio arch. nuotr./Kęstutis Linkus

Intensyviai vaikščioti rekomenduojama kasdien

Vaikšiojimas veikia sistemiškai. Suaktyvėja raumenų darbas, suaktyvinama medžiagų apykaita, organizmo metabolinės reakcijos, lengvo ar vidutinio intensyvumo krūvis leidžia sumažinti kraujospūdi, stiprinti širdies, kraujagyslių sistemą, ilguoju periodu didinti kaulų tankį bei stiprinti imuninę sistemą. Iš esmės, vaikščiojant dirba didelė dalis kūno raumenų, tad tai naudinga ne tik kvėpavimui, širdies veiklai, bet ir raumenynui.

Sporto medicinos atstovas sako, jog šiai veiklai turėtumėme skirti mažiausiai pusvalandį kasdien.

Vidutiniškai per dieną rekomenduojama nueiti 10 tūkstančių žingsnų

„Vidutiniškai per dieną rekomenduojama nueiti 10 tūkstančių žingsnių, o tai yra pusantros valandos. Tuo metu aš, iš pat pradžių rekomenduočiau vaikščioti nuo pusvalandžio iki valandos. Labai svarbu eiti pakankamai intensyviai, plačiai mojuoti rankomis, kad būtų suintensyvėjęs kvėpavimas, tačiau nebūtų dusulio. Taip bus pasiekta tikslinė fizinio krūvio dozė ir teigiamas poveikis sveikatai“, – tvirtino Kęstutis Linkus.

Anot jo, vaikščiojmo naudą įrodo ir jo pacientų būklės pagerėjimas. „Turiu ne vieną pacientą, kuris dėl sveikatos sutrikimų negali užsiimti intensyviu sportu, todėl pradeda kasdien vaikščioti bent po pusę valandos. Kasdien žingsniuodami sparčiu žingsniu, laikui bėgant, žmonės pastebi, kad stabilizuojasi kraujospūdis, mažėja širdies darbo sutrikimai, gerėja miegas, nuotaika ir bendra savijauta. Visada rekomenduoju kuo daugiau prasijudinti ir darbo metu, pvz.: atsistoti, pasiražyti, atlikti keletą pritūpimų, prasitempti nugaros raumenis.“

Svarbiausia – klausytis savo organizmo

Sporto medicinos atstovas pabrėžia, kad kiekvieno žmogaus atvejis yra individualus. Žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ir norintiems pradėti intensyviau judėti rekomenduojama pasikonsultuoti su savo gydytoju. Kęstutis Linkus fizinio krūvio metu pataria naudoti pulso matuoklį ir stengtis pasiekti vidutinį širdies darbo intensyvumą.

Vaikščiojimą ypatingai rekomenduoju vyresniems žmonėms.

„Paprastai žmogui, norinčiam nuleisti garą einant, siūlau tą daryti sparčiu žingsniu – pasiekti vidutinį intensyvumą. Vaikščiojimą ypatingai rekomenduoju vyresniems žmonėms. Svarbiausia, stebėkite savo organizmą fizinio krūvio metu. Neignoruokite skausmo ar kitų simptomų, kurie atsiranda krūvio metu. Jei tokie išryškėja, nutraukite fizinė veiklą ir pasitarkite su gydytoju“, – kalbėjo jis.

Šiek tiek statistikos:

Norime priminti, kad palyginti su 2013 metų lapkričio duomenimis, per du metus, iki 2015 metų lapkričio mėnesio, besimankštinančių skaičius Lietuvoje pakilo nuo 38 iki 59 procentų. Vis dėlto, dauguma jų sudaro jaunimas, priklausantis 15–24 metų amžiaus grupei. Tuo metu didžiausioje rizikos grupėje susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis esantys 55–74 metų amžiaus atstovai, fizinio aktyvumo klausimu yra pasyviausi.​

Informaciją parengė virtualių treniruočių portalas www.sportobirza.lt

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką