Eksperimente dalyvavo 80 savanorių, tarp kurių buvo tiek patyrę golfo žaidėjai, tiek ir naujokai. Mokslininkai paprašė dalyvių bendrai pasipraktikuoti smūgiujant kamuoliuką. Ir nustatė, kad žmonėms, kurie prieš smūgį su kolegom aptarinėja būsimo smūgio subtilybes, atlikti smūgiui reikėjo dvigubai daugiau laiko. Be to, ir sekantys tų sportininkų smūgiai, net ir be aptarimų, užėmė kur kas daugiau laiko, nei tų sportininkų, kurie prieš smūgius kalbėjosi tarpusavyje nesusijusiomis su golfu temomis.
 |
| Sostinių golfo klubo nuotr./Prieš smūgį geriau apie jį nekalbėti |
Maksimalus šio poveikio efektas aptiktas pas patyrusius, tačiau ne profesionalius žaidėjus. Jau po kelių minučių, viešai pasakojant apie būsimus smūgius, jų kamuoliukai lėkė taip pat kaip ir pradedančių sportininkų.
Naujokų smūgių kokybė krito ne taip žymiai, tačiau mokslininkai tai aiškina tuo, jog jų įgūdžių kai kuriems smūgiams tiesiog dar nepakako. O profesionalai yra kur kas stipresni psichologiškai ir labiau susikoncentravę pačiam smūgiui, tad teorinės kalbos juos veikia nedaug.
Įsitikinimas, kad ilgi apmąstymai prieš smūgį golfo žaidėjus veikia neigiamai, tarp profesionalų gajus jau seniai. Tačiau, pasak eksperimento autorių, jiems pirmą kartą pavyko įrodyti, kad neigiamai veikia ir savo būsimų veiksmų įvardijimas viešai. Reiškiniai, kuomet kalbant vietoj tos smegenų dalies, kuri atsakinga už veiksmą, įsijungiai verbaliniai centrai, pavadinti verbaliniu užgožimu. Tad moksininkai įsitikino, kad tai turi įtakos motoriniams įgūdžiams.
