„Regis, viskas eina į gera. Esu atsigavęs po pirmųjų varžybų, savijauta – gera. Kol kas mano pakeliamas svoris kyla. Ne tiek daug yra tų ribų ir, aišku, galima jas pralaužti. Suprantama, į tai reikia įdėti pastangų, noro, darbo ir svoris tikrai kils“, – praėjus kelioms dienoms po šio laimėjimo kalbėjo šalies rekordininkas.
Birželio viduryje Klaipėdoje vykusiame tarptautiniame sunkiosios atletikos turnyre „Grand Prix-Klaipėda 2014“ A.Didžbalis dar kartą pakoregavo rekordų lentelę, išrovęs 181 kg sveriančią štangą.
Apie dopingą kalba nenoriai
„Buvau labai išsiilgęs varžybų. Bet nebuvo lengva. Galbūt dėl to, kad buvo labai nemažai jaudulio. Juk tai buvo po dvejų metų nedalyvavimo niekur. Bet viskas per varžybas pavyko gerai ir likau labai patenkintas“, – kalbėjo birželio 13 d. 23 metų sulaukęs sunkiaatletis.
Dvejus metus A. Didžbaliui dalyvauti varžybose buvo uždrausta. Prieš 2012 m. Londono olimpines žaidynes jo organizme rasta dehidrochlormetiltestosterono – anabolinio steroido, kuris augina sportininko raumenų masę, prideda jėgos, pagreitina atsigavimą po krūvių.
A. Didžbalis buvo nubaustas tada, kai jos tikslas – patekti į olimpines žaidynes atrodė išsipildęs. Per pasaulio pirmenybes Turkijoje jis įvykdė olimpinės atrankos reikalavimus, surinkęs jėgos dvikovėje 395 kilogramus.
Apie dopingą atletas kalba nenoriai: „Kiekvienoje sporto šakoje to pasitaiko. Bet čia, sunkiojoje atletikoje, kažkodėl niekada paaiškinimų nėra, kaip tai atsitinka... Mus juk visus vienodai ruošė. Ir nežinau iki šiol, kaip tai įvyko, kad rado tas uždraustas medžiagas mano organizme,“ – tikino sunkumų kilnotojas.
Pasitraukti neketino
Atrodytų, toks posūkis turėjo jauną sportininką sugniuždyti. tačiau A. Didžbalis tvirtina nė nemanęs mesti sporto. Nepateko į olimpines žaidynes Londone, vadinasi, tikslo nepasiekė. O tikslo nepasiekęs trauktis jis nenorėjo: „Ne, nemaniau mesti sporto, nes nesu pasiekęs tų tikslų, kuriuos esu užsibrėžęs. Būtų apmaudu palūžti, nuleisti rankas. Tiesiog nuo tada pradėjau laukti šių metų pasaulio čempionato, Rio de Žaneiro olimpiados, kad tuos užsibrėžtus tikslus įvykdyčiau.“
Šiaip diskvalifikuoto sportininko gyvenimas stipriai nepasikeitė. Jis tiesiog negalėjo dalyvauti varžybose. Treniruotis Aurimas treniravosi, kaip tai daręs prieš diskvalifikaciją.
„Visą laiką stengiausi treniruotis. Net pirmomis dienomis nebuvo nė minties apie poilsį. Sunkiausi psichologiškai, aišku, buvo pirmi mėnesiai, kai dar dveji metai buvo prieš akis. Bet nenuleidau rankų, treniravausi ir tas laikas praėjo. Dirbau optimaliai, kad nepersitempčiau, bet ir nesėdėčiau vietoje, netinginiaučiau. Darbas vyko iš peties. Ir dabar esu puikios formos“, – kalbėjo šalies rekordininkas.
Kad viskas nebūtų labai monotoniška, treneriai A. Didžbaliui pratimus paįvairindavo. Bet jokiose konkursuose, kurie primintų varžybas, sunkiaatletis nedalyvavo net su savo treniruočių draugais.
Gyvenimo režimas nepasikeitė
23-ejų metų iš Marijampolės kilusio klaipėdiečio rytas prasideda septintos valandos mankšta. Po pusvalandžio – pusryčiai. 9.30 val. – pirma treniruotė. Po jos – pietūs ir pietų miegas. 16.30 val. – antra treniruotė. 21 val. – mankšta. 23 val. – sportininkas gulasi į lovą.
„Patikėkite, užmigti vidury dienos pavyksta. Kadangi per treniruotę būna nemaži krūviai, kilnojamas nemažas svoris. Todėl vakare be pietų miego jau būtų nelengva treniruotis. Tai yra ir naudinga, ir reikalinga. Ir svorio, ir jėgų neprarandi“, – apie pietų miegą kalbėjo A. Didžbalis.
Tokiu režimu jis gyvena dabar, taip pat gyveno ir būdamas diskvalifikuotas.
„Taip gyventi nėra sunku. Bet jei iš šio ritmo išsiderinsi, sugrįžti į jį bus labai nelengva, tai užims daug laiko. Todėl verčiau nuo šio režimo nenukrypti. Taip tikrai paprasčiau, esu tai patyręs“, – kalbėjo Aurimas.
Atrodytų, kad negalint dalyvauti varžybose sportininkui atsiranda papildomo laiko asmeniniam gyvenimui. A. Didžbalis su tuo nesutinka: „Nesakyčiau, kad man per tuos dvejus metus laiko būtų stebuklingai padaugėję. Atsipalaiduoti nesinorėjo ir didžiąją laiko dalį vis tiek praleisdavau salėje.“
Per tuos dvejus metus A. Didžbalis galėjo galbūt šiek tiek daugiau laiko skirti mokslui. Birželį jis gynė diplominį darbą Klaipėdos universitete. Studijavo kūno kultūros ir sporto pedagogiką.
„Su mokslais viskas gerai – visi darbai padaryti. Aš nesistengiau bėgti kažkur į kairę ar į dešinę, treniravausi ir mokiausi. Kaip buvo prieš diskvalifikaciją, taip viską stengiausi palikti jos metu“, – sakė sunkiaatletis.
Beje, pabaigęs šią discipliną, sportininkas žada siekti ir kitos srities žinių.
„Gal ir dar ką nors studijuosiu. Reikia plėsti akiratį, blogiau nuo to tikrai nebus. Nors kol kas neapsisprendžiau – ką. Šiaip labiausiai mane traukia teisė“, – atskleidė šalies rekordininkas.
Svarbiausias metų startas – lapkritį
Rimčiausias A. Didžbalio ir kitų Lietuvos rinktinės sunkiaatlečių startas bus lapkritį Kazachstane vykstantis pasaulio čempionatas. Svarbu tai, kad juo prasidės atrankos taškų rinkimas olimpinėms žaidynėms.
Sportininkui patekus tarp penkiolikos to čempionato geriausiųjų, jo šaliai būtų skirta viena vieta.
„Bet mūsų tikslas yra iškovoti komandinę 24-ą vietą, kad gautume tris kelialapius į Rio de Žaneirą,“ – sakė A. Didžbalio ir Lietuvos rinktinės treneris, Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos viceprezidentas Bronislovas Vyšniauskas.
Tiesa, ne žemiau kaip 24-oje vietoje Lietuvos rinktinė turi būti susumavus dviejų pasaulio čempionatų – šių metų ir 2015-ųjų rezultatus.
B. Vyšniauskas yra įsitikinęs, kad Lietuvos komandai tai yra įvykdoma užduotis.
„Ir be A. Didžbalio įskaitinių taškų pelnyti gali daug mūsų atletų. Pirmiausia Žygimantas Stanulis, Europos čempionato sidabro medalių laimėtojas, taip pat Algimantas Trajanauskas, Modestas Šimkus, Arnas Šidiškis, Donatas Anuškevičius.“
Pagrindiniai A. Didžbalio konkurentai pasaulio čempionate, anot B. Vyšniausko, turėtų būti olimpinis čempionas kazachas Ilja Iljinas ir pasaulio čempionas lenkas Adrianas Edwardas Zielinskis.
