Puikūs pasiekimai
Lenkijoje veikianti organizacija „Fundacja Spełnionych Marzeń“ („Išsipildžiusių svajonių fondas“) 2016 m. rugpjūčio 18–21 dienomis surengė jau šeštąją onkologinėmis ligomis sirgusių vaikų olimpiadą. Joje dalyvauti buvo pakviesti ne tik Lietuvos, bet ir Slovakijos, Rumunijos bei Ukrainos vaikai.
Vaikai per tris dienas varžėsi įvairiose 25 m ir 50 m plaukimo laisvu stiliumi, bėgimo, šuolio į tolį, rutulio stūmimo, kamuoliuko metimo ir šaudymo iš lanko rungtyse.
Lietuvos mažieji sportininkai pasiekimais tikrai gali didžiuotis – į Lietuvą parvežti net 9 aukso, 4 – sidabro ir 6 bronzos medaliai.
Lietuvos mažieji sportininkai pasiekimais tikrai gali didžiuotis – į Lietuvą parvežti net 9 aukso, 4 – sidabro ir 6 bronzos medaliai. Nors medaliai ir džiugina tiek pačius vaikus, tiek jų tėvus, pastarieji didžiausią dėmesį atkreipia į tai, ką pati olimpiada suteikė vaikams. Tai buvo ne tik iššūkis įveikti vieną ar kitą distanciją ar kliūtį, tai buvo galimybė sutikti panašaus likimo vaikų, patirtį teigiamų emocijų, įveikti baimes ir sustiprėti psichologiškai.
Dukart čempionas
Aštuonmetis Ditas – dukart „Onko-Olimpiados 2016“ čempionas, tiek šaudymo iš lanko, tiek šuolių į tolį rungtyse jam lygių nebuvo. Jaunojo prizininko mama pasakojo, kad Ditas prieš metus lankė aikido, o vasarą prieš olimpiadą treniravosi ir šaudymui iš lanko, tiesa, bendrai formai palaikyti lankė ir plaukimą.
„Vaikui tai buvo nepakartojamas įspūdis. Štai eina dabar šalia ir šypsosi, kai su jumis kalbame. Labiausiai jam patiko šaudyti iš lanko. Buvo ir nuotykių. Kai Ditui turėjo įteikti aukso medalį, sirgome už kitą mūsų atstovę, o mus kvietė atsiimti apdovanojimo per visą stadioną. Tai bėgome labai greitai, Ditas sakė, kad šitą renginį atsimins visą gyvenimą“, – apie vaiko emocijas po olimpiados pasakojo mama Deimė.
Kai Ditui turėjo įteikti aukso medalį, sirgome už kitą mūsų atstovę, o mus kvietė atsiimti apdovanojimo per visą stadioną. Tai bėgome labai greitai, Ditas sakė, kad šitą renginį atsimins visą gyvenimą.
Pašnekovė itin džiaugėsi, kad tokią baisią ligą įveikęs sūnus stiprėja ir auga. Hepablastomą Ditui diagnozavo, kai jam buvo dveji, Deimė pamena, kad tada tikrai atrodė, jog viskas verčiasi aukštyn kojomis, negalėjo tuo patikėti, emocijų buvo visokiausių.
„Labai trūko informacijos – tiek medicininės, tiek paprastos.
Suvedusi šią diagnozę, vienintelį paaiškinimą radau „Rugutės“ puslapyje, nes liga labai reta. Aišku, trūko ir psichologinės pagalbos, tačiau dabar tų psichologų jau yra“, – prisiminė moteris.
Vis dėlto dabar labiausiai Deimė džiaugiasi, kad sūnus ligą įveikė, praėjo 5 metai remisijos ir jau nebeturi negalios.
Įveikti baimes
Dar vienas mažasis olimpietis – Dovas Lietuvai iškovojo bronzos medalį 25 metrų plaukimo nugara rungtyje. Klastinga liga rabdomiosarkoma berniukui buvo diagnozuota sulaukus vos metukų, tačiau Dovui pavyko ją įveikti, ir jau ketverius metus stengiamasi judėti į priekį. Aišku, liga paliko savo ženklus, tačiau mama Lina džiaugiasi, kad dabar sūnaus sveikata yra gera, o juolab kad vaikui pavyko ir iškovoti prizą sporto rungtyje.
„Visų pirma, ši olimpiada labai svarbi siekiant ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi ir drąsinant juos įveikti baimes. Mūsų atveju, Dovas pirmąjį žingsnį žengė būdamas metų ir aštuonerių mėnesių. Vaiko raida sulėtėja. Daug laiko praleido tik su manimi, taigi tos pasitikėjimo savimi tikrai reikia“, – kuo svarbios onkologinėmis ligomis sirgusių vaikų žaidynės, vardijo mažojo Dovo mama.
Pasak pašnekovės, dukra ne sykį kartojo, kad norėtų, jog tokios olimpiados vyktų kartą per mėnesį.
Progresas – didžiulis
13 metų Justė onkologinėms ligomis sergančių vaikų olimpiadoje dalyvavo jau antrą kartą.
„Pirmą kartą, kai nuvykome į olimpiadą, Justė dar negalėjo varžytis rimtesnėse rungtyse, tai dalyvavo tik kamuoliuko metimo rungtyje. Tiesa, ir tada parsivežėme apdovanojimą – sidabro medalį. Šiais metais ji šoko į tolį, šioje rungtyje užėmė trečią vietą, o bėgdama 100 m distanciją iškovojo sidabrą“, – dukros pasiekimais džiaugėsi mama Julija, pabrėždama, kad progresas iš tiesų didžiulis.
Limfoblastinę leukemiją Julijos dukrelė įveikė prieš devynerius metus, tačiau liga paliko ir nemalonių pėdsakų. Julija pasakoja, kad, visų pirma, tokius likimo išbandymus išgyvenę vaikai turi įveikti nemenkus psichologinius iššūkius, antra – išlieka ir fizinių padarinių, pavyzdžiui, išsivysto kepenų cirozė ar kitos ligos. Net ir įveikus ligą, gyvenimas nebūna lengvas, būtent todėl, pasak Julijos, teigiamos šių vaikų emocijos – neįkainojamos.
„Dukros įspūdžiai tikrai neapsakomi. Kelionės laukė su nekantrumu, o kai atvykome, labai laukė ir savo rungčių. Ji turėjo varžytis antrą dieną, tai pirmąją vis lakstė, ruošėsi“, – kalbėjo mama Julija. Pasak pašnekovės, dukra ne sykį kartojo, kad norėtų, jog tokios olimpiados vyktų kartą per mėnesį.
