Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Optimistinė Lietuvos lengvaatlečių žiema

Austra Skujytė
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Austra Skujytė Paryžiuje iškovojo pirmąjį medalį Europos uždarų patalpų čempionate per nepriklausomos Lietuvos istoriją.
Šaltinis: sportas.info
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva džiaugiasi pasirodymu Europos čempionate ir kitose žiemos sezono varžybose.

– Kas lėmė tokius gerus rezultatus?

– Negaliu pasakyti, kad įvyko stebuklas, mes ir vasarą Europos čempionate Barselonoje gerai pasirodėme. Paryžiuje dalyvavo devyni mūsų lengvaatlečiai, kurie kruopščiai rengėsi svarbiausioms šių metų žiemos varžyboms, taip pat Londono olimpinėms žaidynėms. Manau, kad mūsų jauni lengvaatlečiai gerai pasirengs ir olimpinėms žaidynėms ir garbingai atstovaus šaliai.

Mūsų pagrindinis tikslas ir buvo tas, kad kuo daugiau perspektyvaus jaunimo, su kuriuo kryptingai dirbama trejus metus, patektų į komandą. Jiems skyrėme nemažai dėmesio, rengėme treniruočių stovyklas. Tai ir davė gerų rezultatų. Talentų mes turime, tik nėra gerų sąlygų.

– Ar Paryžiuje dalyvavo patys geriausi Lietuvos lengvaatlečiai, kurie įvykdė normatyvus?

– Surinkome pačią geriausią komandą, tuos lengvaatlečius, kuriais nė trupučio neabejojome, ir jie pasirodė labai gerai. Buvo sportininkų, kurie kėlė šiek tiek abejonių, galvojome, ar juos vežti, ar nevežti, bet priėmėme sprendimą jų labai. Manau, kad padarėme teisingai, jaunimui taip pat reikia įgyti patirties. Nors tie atletai ir pasirodė prasčiau, dėl to tragedijos nedarome.

Įgiję patirties, manau, kitą kartą jie sugebės save realizuoti ir pasieks geresnių rezultatų nei šįkart. Esu patenkinta sudaryta komanda, daugiau neturėjome, ką vežti. Buvo du sportininkai – barjerininkas Mantas Šilkauskas ir sprinteris Martynas Jurgilas, kuriuos kvietėme į komandą ir kurie galėjo dalyvauti Europos čempionate bei neprastai pasirodyti, tačiau jie atsisakė dėl studijų Amerikoje. Tad jų teks palaukti iki vasaros.

– Ar tikėjotės, kad mūsų lengvaatlečiai per tokias atsakingas varžybas taip sėkmingai rungtyniaus?

– Mūsų rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Jezepčikas optimistiškai kalbėjo, kad mūsų sportininkai Paryžiuje gali pelnyti medalį. O aš niekada iš anksto nenoriu prognozuoti, bet giliai širdyje tikėjausi, kad turi pasisekti. Tikėjau Austra Skujyte, nors ji šią žiemą ir neplanavo bandyti jėgų daugiakovėje.

Tačiau kai sportininkė pradėjo rungtyniauti atskirose rungtyse, mano ir jos trenerio Alekso Stanislovaičio nuomonė buvo ta, kad jai pagaliau reikia save parodyti – sujungti atskiras rungtis ir pabandyti jėgas daugiakovėje, išnaudoti savo progą.

Jau ne vienus metus stebiu šuolininką į tolį Povilą Mykolaitį ir matau, kad jis tikrai didelis talentas, gali toli šokti. Dabar jo rezultatai stabilūs, o tai reiškia, kad vieną gražią dieną sportininkas gali nušokti labai toli. Tie atletai, kurie rodo stabilius rezultatus, anksčiau ar vėliau turi sublizgėti, kitaip negali būti. Aš tikiu Povilu.

Jauna ir perspektyvi Eglė Balčiūnaitė. Patikima Lina Grinčikaitė, kuri niekada nėra nuvylusi komandos. Jeigu Lina pasako, kad atstovaus šaliai, būname beveik garantuoti, kad tikrai bus viskas gerai – arba bėgikė pasieks asmeninį, arba savo geriausią sezono rezultatą. Lina – varžybų žmogus, ji patikima.

Pirmą sykį tokio rango varžybose startavo sprinteris Rytis Sakalauskas. Jis – šaunuolis. Dalyvaudamas su ryškiausiomis sprinto žvaigždėmis ir neturėdamas didelės patirties, pakartojo savo asmeninį rezultatą.

– A.Skujytės pavyzdys rodo, kad gal geriau turėti trenerį Lietuvoje, o ne Amerikoje?

– Šiuo klausimu nenorėčiau pareikšti savo nuomonės. To reikėtų klausti pačios sportininkės. Pirmiausia noriu pabrėžti, kad Austra pasiilgo daugiakovės, nuo kurios anksčiau buvo psichologiškai pavargusi. Ji į daugiakovę sugrįžo su didžiuliu noru, kupina gerų emociją.

– Jūs taip pat stebėjote Europos uždarų patalpų čempionatą. Kas paliko didžiausią įspūdį?

– Nebuvo pati geriausia varžybų organizacija. Buvo daug minusų, trūkumų. Tačiau stengiausi į tuos smulkius dalykus nekreipti dėmesio, susikoncentravau į sportininkų dalyvavimą. Man labiausiai patiko tai, kad visur buvo matyti lietuvių, jų buvo pilna. Sportininkai dalyvavo įvairių rungčių varžybose, jie visur buvo ryškiai matyti. Tai labai smagu.

Kai didesnė komanda važiuoja į tokio rango varžybas, iš jų turi kas nors išlįsti. Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidento Eimanto Skrabulio ir mano pozicija ta, kad kiek įmanydami ir išgalėdami į varžybas stengsimės deleguoti kuo daugiau sportininkų, jeigu jie to verti. Netgi nepaisydami to, kad tai padaryti finansiškai labai sudėtinga. Jeigu į sportininkus neinvestuosime, nieko ir neturėsime.

– Du mūsų sportininkai – bėgikė Lina Grinčikaitė ir daugiakovininkas Darius Draudvila – dėl traumų nebaigė varžybų. Ar traumos rimtos?

– D. Draudvila sakė, kad jis labai norėjo gauti auksinį numerį, kuris po kiekvienos rungties būdavo įteikiamas varžybų lyderiai. Jo svajonė išsipildė po antrosios rungties, tačiau po rutulio stūmimo rungties Darius jį prarado. Po pirmosios dienos varžybų jis buvo ketvirtas.

Darius iš tikrųjų labai gerai kovojo, tačiau apie medalį gal ir būtų buvę sunku kalbėti, sportininkui iki jo būtų šiek tiek pritrūkę. Tačiau į šešetuką Darius būtų tikrai patekęs. Deja, nesėkmė ištiko šuolių su kartimi sektoriuje. Įveikęs 4,30 m, jis nesėkmingai, kiek stačiomis kojomis, nusileido ant čiužinio. Šis įplyšo ir įstrigo koja. Nuo smūgio ji buvo sutrenkta. Medikai konstatavo, kad trauma nėra rimta, raiščiai nepažeisti ir operacijos nereikės daryti. Prabėgs viena kita savaitė, ir sportininkas vėl galės treniruotis.

O L. Grinčikaitė pasitempė kojos raumenį – tai sprinterių problema. Manau, kad porą savaičių ją reikės gydyti.

– Šiuo Europos čempionatu baigėte sezoną uždarose patalpose. Kaip jį vertinate?

– Sezonas buvo tikrai geras. Po du kartus Lietuvos rekordus gerino Mantas Šilkauskas (60 m barjerinis bėgimas) ir Eglė Balčiūnaitė (800 m ), o vieną kartą – Vitalijus Kozlovas (800 m). Kai sudarėme komandą, kuri vyks į Europos čempionatą Paryžiuje, planavome, kad daugiausia rinktinėje bus šeši lengvaatlečiai.

Tačiau normatyvus įvykdė net 11 sportininkų. Tai tikrai džiuginantis rezultatas. Prasidėjus žiemos sezonui, dar buvo šiokių tokių abejonių, tačiau pamažu viskas įsivažiavo, sportininkai pradėjo gerai startuoti.

– Ką dabar veiks geriausi lengvaatlečiai?

– Manau, kad kokią savaitę ar 10 dienų po čempionato jie ilsėsis, gydysis traumas ir pradės rengtis vasaros startams.

– Netrukus prasidės vasara. Kiek lengvaatlečių jau įvykdė normas, kurios jiems leis dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse?

– Normatyvai dar nepaskelbti, jie paaiškės balandžio 15 d. ir įsigalios tik nuo gegužės 1 dienos. Nuo sausio 1 d. normatyvus gali įvykdyti tik maratono, sportinio ėjimo ir 10 000 m distancijoje rungtyniaujantys bėgikai bei daugiakovininkai. Normatyvus oficialiai bus galima vykdyti iki kitų metų liepos 1 dienos.

Normatyvus įvykdyti bus gana sudėtinga, nes sezonas labai trumpas, o klimato sąlygos prastos. Mūsų lengvaatlečiai bus priversti vykti į šiltus kraštus ir ten siekti gerų rezultatų. Turime optimistinių minčių, viliamės, kad į Londono olimpines žaidynes turėtų patekti apie 18 mūsų lengvaatlečių. Gal dar pavyks kelialapius pelnyti ir estafečių komandoms – tada mūsų komanda tikrai būtų solidi. Tačiau kaip pavyks, bus matyti.

– Ar Federacija patenkinta pinigais, kuriuos skyrė Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas?

– Ne, mums jų tikrai neužteks. Kaip ir praėjusiais metais, tikėjomės gauti 850 tūkst. litų, tai būtų buvusi minimali suma. Tačiau gavome 675 tūkst. litų, tai mažiau nei praėjusiais metais, o šiemet varžybų bus gerokai daugiau.

sportas.info
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką