2007 m. Europos U-23 ir universiados čempionė, tais metais pripažinta geriausia Lietuvos sportininke, V.Žemaitytė pasirengusi versti naują karjeros puslapį.
Sugrįžimą į didžiuosius stadionus 26-erių kaunietė pažymėjo sėkmingai – Kinijoje vykusioje universiadoje V.Žemaitytė iškovojo sidabro medalį.
– Viktorija, kaip vertini pasirodymą universiadoje? Ar buvo galima pakovoti ir dėl aukso?
– Daugiakovės varžybose dalyvavau pirmą kartą po trejų metų pertraukos. Viskas pasisekė taip, kaip planavome. Įvykdytas olimpinis B normatyvas, iškovotas sidabro medalis – manau, kaip pirmam kartui tai labai gerai.
– Kiek laiko turėjai pasiruošti universiadai, jau nekamuojant traumoms?
– Labai mažai. Gal buvo du mėnesiai, kai nieko neskaudėjo. Nors būdavo, kad išlįsdavo tai vienas, tai kitas dalykas. Be gydytojų ir masažistų pagalbos nieko šioje universiadoje nebūčiau nuveikusi.
– Universiadoje jau nieko neskaudėjo?
– Skaudėjo. Jaučiau Achilo sausgyslės traumos pasekmes. Bet, kaip sakiau, krepšinio rinktinės gydytojo ir masažistų dėka, man pasisekė pasiekti neblogą rezultatą.
– Kuri rungtis buvo sunkiausia?
– 800 m bėgimas ir ieties metimas. Dėl pastarosios rungties baiminausi labiausiai, nes būtent metant ietį 2007 metais nutrūko raištis. Psichologinė baimė, kad nepasikartotų trauma, buvo didelė.
– Ar gali palyginti šių metų universiadą su 2007-ųjų, kuomet laimėjai auksą?
– Šįkart laimėti medalį buvo žymiai sunkiau. 2007-aisiais viskas labai lengvai pavyko. Ko gero treji metai pertraukos padarė savo. Reabilitacijos, gydymai, nedalyvavimas varžybose... Kai kitos sportavo, aš namuose sėdėjau. Tai veikė psichologiškai. Bet nieko. Po šių varžybų įgavau pasitikėjimo savimi ir tikiu, kad ateityje viskas bus gerai.
– Ar gali pasakyti, kad jau grįžai į tą sportinę formą, kurioje buvai prieš ketverius metus?
 |
| Viktorija Žemaitytė |
– 2007 m. universiadoje surinkau beveik tokią pačią taškų sumą kaip ir dabar, taigi sportinė forma, manau, pakankamai gera, svarbiausia, kad traumos nekamuotų. Olimpiadai, manau, pasiruošiu.
– Kaip vertini visą sezoną?
– Geras sezonas. Juk yra medalis. Jo galbūt net nesitikėjau, nes ilgai buvo neaišku, ar apskritai dalyvausiu universiadoje, mat traumos vis primindavo apie save. Nežinomybė buvo didelė. Džiugu, kad viskas gerai baigėsi.
– Ne visos šalys į universiadą deleguoja stipriausius sportininkus, ar tai reiškia, kad konkurencija universiadoje nėra tokia didelė, kokia galėtų būti?
– Na, taip. Universiada ir pasaulio čempionatas vyksta beveik tuo pat metu. Atskirų rungčių lengvaatlečiai gali važiuoti ir ten, ir ten, tuo tarpu daugiakovininkams atsistatymui reikia pusantro mėnesio. Iki pasaulio čempionato po universiados lieka kelios savaitės, todėl stipriausi daugiakovininkai renkasi pasaulio čempionatą.
