„Žinoma, visų pirma noriu pagerinti asmeninį 100 metrų bėgimo rekordą. Man reikia pasiekti kokybiškai naują lygmenį. Viena, kai reguliariai štampuoji rezultatus, artimus 10 sekundžių, o kita, kai kartais pradedi bėgti per 9,7 ar 9,8 sekundės. Kai U.Boltas pasiekė 9,58 sekundės rezultatą, neturiu kitokio pasirinkimo. Jei bėgsiu lėčiau nei per 9,8 sekundės, visi laikys mane nevykėliu“, – netuščiažodžiauja Trinidadui ir Tobagui atstovaujantis sprinteris.
Dar vienas lengvaatlečio tikslas – pagerinti savo greičio rodiklius bėgant 200 metrų. Kol kas jo geriausias laikas – 20,18 sekundės. Šis rezultatas buvo pasiektas 2008 metų gegužę, likus 11 savaičių iki starto Pekine, kur jis iškovojo sidabrą. Paskui – estafetė 4x100 metrų, kur R.Thompsonas bėgo paskutinį etapą ir savo šaliai pelnė dar vieną sidabro medalį.
Ruošiantis 2009 metų sezonui sprinterio laukė didžiausia gyvenimo nesėkme – jau pirmąją tų metų dieną jis pateko į avariją ir atsidūrė ligoninėje. Nors kovą bėgikas jau startavo varžybose, avarijos pasekmės buvo jaučiamos dar ilgai. „Daug kam bus naujiena, kad net iki birželio vidurio jaučiau stiprius skausmus kaklo ir nugaros srityse. Negalėjau visa jėga dirbti su svarmenimis, tad ankstesnis įdirbis tiesiog pražuvo. Visą vasarą kasdien su manimi buvo masažo specialistas, kuris galų gale padėjo pamiršti bet kokius skausmus.“
Rugpjūtį pasaulio čempionate Berlyne R.Thompsonas liko penktas, tačiau su komandos draugais laimėjo estafetės rungties sidabrą ir pasiekė naują šalies rekordą (37,62 sekundės).
„Prieš čempionatą daug kas mane buvo nurašęs, o aš susitvarkiau. Nubėgau greičiau nei per 10 sekundžių ir pralaimėjau tik trims geriausiems šio laikotarpio sprinteriams (U.Boltui, T.Gay bei A.Powellui) bei D.Bayley. Tai man teikia stiprybės – iki pat Berlyno D.Bayley bėgo gerokai greičiau už mane, o finale mes parodėme vienodą laiką – 9,93 sekundės. Tai rodo daug ką.“
2010 metais sprinteris tikisi įrodyti, jog olimpinį sidabrą laimėjo neatsitiktinai ir kad jo rezultatai dar gali gerėti.
„Jei nesi nugalėtojas, visada turi kažką įrodinėti. Tai liečia net A.Powellą ar T.Gay’ų. Aš noriu su jais konkuruoti, jie privalo jausti mano kvėpavimą į nugarą bet kuriame starte. Be to, Europoje dar daug žmonių, kurie nežino, kad toks Richardas Thompsonas. Taip, jis laimėjo du olimpinius sidabro medalius. Tačiau tik du medalius. Noriu startuoti taip pat stabiliai kaip Asafa – tai tiesiausias kelias į pripažinimą ir pagarbą. O tai suteikia asmeninį pasitenkinimą ir žiūrovų meilę.”
