Kaip teigė Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) prezidentas Vytautas Kvietkauskas, žiemos parolimpiadose sportininkai nedalyvauja dėl kelių priežasčių. Pirmoji yra finansai – žiemos sportas yra brangus dalykas, o neįgaliesiems pinigų reikia dar daugiau. Judėjimo negalią turintiems žmonėms čiuožti slidėmis yra kur kas sunkiau ir tam reikia specialios technikos.
„Sportininkų mes neturime, yra tik keli bandantys mėgėjai, pavyzdžiui, Kęstutis Skučas turi kalnų slidinėjimo įrangą, lauko teniso vežimėliuose atstovas Aleksandras Pocevičius bando slidinėti. Jie abu vasario 1–2 turėtų su olimpiečiais čiuožti šventėje Visagine.
Žiemos sportui neturime nei sportininkų, nei tradicijų, nei pinigų. Trenerių irgi nėra, didelės problemos su sporto bazėmis. Dabar jau yra galimybė treniruotis Druskininkuose ir meras Ričardas Malinauskas mūsų sportininkams žada nuolaidų“, – apie žiemos sporto problemas pasakojo V.Kvietkauskas.
Vis dėlto, kaip teigė LPOK prezidentas, pigesnė ir paprastesnė žiemos olimpiadose propaguojama sporto šaka yra akmenslydis. Tad jau dirbama ties tuo, kad Lietuvoje atsirastų šio sporto komanda.
„Jeigu kalbėsime optimistiškai, yra sporto šaka, kuri gal būtų priimtina, – akmenslydis. Kalbėjomės su sveikųjų federacijos prezidentu Vytautu Zimnicku, kuris pažadėjo mums padėti. Galėtume treniruotis nors ir Vilniuje, kur yra ir aikštelių, ir trenerių. Bandysime suburti komandą“, – pasakojo V.Kvietkauskas.
Akmenslydis olimpiadose yra žaidžiamas vežimėliuose, o komandą sudaro trys žmonės, tad ją suburti nebūtų sunku.
Žiemą judėti sunkiau ir tai atbaido nuo sporto
Tačiau susidomėjimas žiemos sportu tarp neįgaliųjų nėra didelis. Tam, anot V.Kvietkausko, didžiausią įtaką daro ne pinigai, o judėjimo sunkumai.
Neįgaliesiems žiemą judėti kur kas sunkiau nei vasarą. Lietuvoje vis dar yra daugybė vietų, kurios nėra pritaikytos žmonėms su vežimėliais, o žiemą dėl to tampa dar sunkiau.
„Sveiki žmonės apie tai nesusimąsto, tačiau ten, kur kelias nenuvalytas, su vežimėliu nepravažiuosi. Pusnies neįgalusis perlipti negali. Jeigu yra nors ir nedidelė apledijusi įkalnė, kurios sveikasis net nepastebi, neįgalusis jos neįveikia, nes vežimėlio ratai slysta. Yra daug nepritaikytų vietų judėjimui su vežimėliu, o žiemą tampa dar sunkiau. Dėl to susidomėjimas žiemos sportu nėra didelis“, – teigė V.Kvietkauskas.
Yra sporto šaka, kuri gal būtų priimtina, – akmenslydis. Galėtume treniruotis nors ir Vilniuje, kur yra ir aikštelių, ir trenerių. Bandysime suburti komandą.
Lilehameris parodė, kad žiemos sportas kol kas ne mums
1994 metais į parolimpiadą Norvegijoje Lietuva išsiuntė du sportininkus – Sigitą Kriaučiūnienę ir Saulių Leonavičių, kurie dalyvavo slidinėjimo varžybose.
Abu atletai išsiskiria tuo, kad yra dalyvavę tiek vasaros, tiek žiemos parolimpiadose. Nors Lilehameryje jiems sekėsi ne itin sėkmingai, tačiau ir S.Kriaučiūnienė, ir S.Leonavičius vasaros parolimpiadose gali pasigirti gausiu medalių rinkiniu.
S.Kriaučiūnienė 1992-aisiais Barselonoje lengvosios atletikos varžybose laimėjo tris sidabro ir vieną bronzos medalį. Tuo tarpu regėjimo negalią turintis S.Leonavičius 1996-ųjų parolimpiadoje 1500 metrų bėgime laimėjo bronzą, o 2008-aisiais su Lietuvos golbolo rinktine pasipuošė sidabro medaliu.
„Tada mes nusprendėme nuvažiuoti ir pasitikrinti, kokios yra mūsų galimybės. Pastatėme juos ant slidžių, jie pasimokė. Lilehameryje mes bandėme dalyvauti, tačiau pamatėme, kad mūsų lygis dar tikrai per mažas ir iki lyderių mums toli. Tada nusprendėme, kad pinigus geriau skirti vasaros rungtims ir parolimpiadose būti tarp prizininkų nei važiuoti „turistauti“ į žiemos žaidynes “, – prisiminė V.Kvietkauskas.
Kaip teigė pašnekovas, neįgaliųjų sportas išsiskiria ir dar vienu niuansu – sportininkų čia gali atsirasti bet kada.
„Taip jau yra, kad niekas nėra apsaugotas nuo nelaimių ir būna atvejų, kai į neįgaliųjų sportą ateina sveikųjų atstovai. Jie dažnai čia pasiekia aukštų rezultatų. Žinoma, pirmiausia reikia susitaikyti, tačiau po pesimizmo ateina optimizmas. Dėl šios priežasties mes niekada nežinome, ar neatsiras naujų sportininkų, kuriuos mes mielai priimame į savo gretas. Turime ir mes tokių sportininkų. Žinoma, niekam nesinori to linkėti, tačiau gavus traumą sportininko gyvenimas nesibaigia“, – kalbėjo V.Kvietkauskas.
Lietuvos atstovai į Sočį vyks
Nors LPOK atstovai pakvietimų į Sočį negavo, nes ten nėra Lietuvos sportininkų, tačiau keli atstovai į parolimpiadą važiuos rėmėjų lėšomis.
Kaip pasakojo V.Kvietkauskas, lietuvius į parolimpiadą pakvietė mūsų šalyje lankęsis tarptautinio parolimpinio komiteto (IPC) prezidentas seras Philipas Cravenas.
„Paprašėme jo galimybės ten nuvykti ir gavome asmeninius pakvietimus. Su generaliniu sekretoriumi Gintaru Zavadckiu vykstame susipažinti su sporto šakomis, treneriais, sportininkais, federacijų atstovais. Norime pažiūrėti varžybas, kaip jos organizuojamos ir ką galėtume padaryti mes, kad Lietuva pagaliau dalyvautų žiemos parolimpinėse žaidynėse“, – apie planus pasakojo V.Kvietkauskas.
