Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Sočio blizgesys ir skurdas: kokios žalos aplinkai pridarė pasiruošimai žiemos olimpiadai

Netoli Sočio esančiame gamtos rezervate dėl žiemos olimpinio miesto statybų iškastas žvyro karjeras.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Netoli Sočio esančiame gamtos rezervate dėl žiemos olimpinio miesto statybų iškastas žvyro karjeras.
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Prie Olimpinio parko Sočyje, kuriame penktadienį prasidės žiemos olimpinės žaidynės, plyti žalioji erdvė su suoleliais, tvenkiniais ir pora pavėsinių. Ženklas skelbia, kad ten yra ornitologinis parkas.

Tačiau būtų nelengva rasti paukščių toje teritorijoje, kurioje anksčiau plytėjo šlapynės, statant olimpinį kompleksą jos visos užpiltos skalda.

„Tai profanacija“, – sakė Rusijos paukščių apsaugos sąjungos prezidentas Vladimiras Zubakinas, kalbėdamas apie minėtą parką.

Šlapynės, išraižytos nebenaudojamų melioracijos griovių, buvo puiki buveinė maždaug 65 rūšių paukščiams, tarp jų nykstantiems garbanotiesiems pelikanams, kurie ten atskrisdavo žiemoti.

Šlapynės, išraižytos nebenaudojamų melioracijos griovių, buvo puiki buveinė maždaug 65 rūšių paukščiams.

Dabar buvusios šlapynės užverstos dviejų metrų skaldos sluoksniu siekiant sutvirtinti minkštą gruntą didžiuliam olimpiniam projektui, kurį asmeniškai globoja Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Jos pražuvo po olimpiados volu, – skundėsi V.Zubakinas. – Kai kas sako, kad dabar ta vieta gražiai atrodo, tačiau paukščiams iš tiesų priimtinesnis dumblas.“

Prieš metus Rusijos žiemos olimpiados organizacinio komiteto vadovas Dmitrijus Černyšenka išdidžiai pareiškė, kad šios žaidynės bus „žalios“ ir netgi pagerins Sočio aplinkos kokybę.

„Mes rengiame žaliąsias žaidynes ir smarkiai prisidedame aplinkos apsaugos, – aiškino D.Černyšenka. – Tai nauja mūsų šaliai. Tai pirmasis žingsnis siekiant parodyti, kad galima kurti aplinką harmonijoje su gamta.“

Tačiau daugelis gamtosaugininkų į tokias kalbas reaguoja su apmaudu, skųsdamiesi dėl nuniokotos gamtinės buveinės, sunaikintų laukinių gyvūnų populiacijų ir nevykusių pastangų atitaisyti padarinius, kuriuos sukėlė pasiruošimo olimpinėms žaidynėms programa.

„Milžiniška užduotis“

Valstybinė įmonė „Olimpstroj“, prižiūrinti olimpinių objektų statybos programą, pripažįsta, kad ji paveikė didelę teritoriją – iš viso 3 500 hektarų – Sočio nacionaliniame parke, tačiau tvirtina, kad buvo dėtos visos įmanomos pastangos atitaisyti gamtai padarytą žalą.

Bendrovės aplinkosaugos skyriaus direktorius Glebas Vatlecovas sakė, kad kai kurių siūlytų objektų buvo atsisakyta, o kai kurios retos paukščių rūšys buvo perkeltos toliau nuo slidinėjimo trasų.

Olimpiados projektų statybininkai ne vien įkūrė ornitologinį parką, bet ir pasodino 1,5 mln. medžių – po tris kiekvienam iškirstam Sočio nacionaliniame parke įrengiant žaidynių kompleksus.

„Tai buvo milžiniška užduotis, mes nesigėdijame apie tai kalbėti“, – naujienų agentūrai AFP sakė G.Vatlecovas.

Tuo tarpu zoologas Surenas Gazarianas, vietos žaliųjų organizacijos „Šiaurės Kaukazo ekologinė vachta“ narys, pareiškė, jog medžių atsodinimo programa didžia dalimi buvo beprasmė.

Medžių atsodinimo programa didžia dalimi buvo beprasmė.

Dirbtinai atsodinti medžiai niekada nepakeis ilgai gyvavusių miškų, kurie yra sudėtingos ekosistemos dalis, aiškino jis.

„Jeigu būtų pasodintas miškas atvirame tūkstančio hektarų lauke – tuomet taip, tai teoriškai galėtų būti tinkama, – sakė ekspertas. – Tačiau bet kokiu atveju tai yra ekosistemos, o ne „Lego“ kaladėlių rinkinys, kurį gali išardyti ir po to atkurti kur nors kitur.“

Daugelį atsodinimo darbų atliko nekvalifikuoti darbuotojai smarkiai nusižengdami nustatytai metodikai, pernai paskelbtoje ataskaitoje nurodė Aplinkos apsaugos ministerijos priežiūros institucija. Ataskaitoje teigiama, kad dešimtys tūkstančių retų rūšių medelių, pasodintų mėginant kompensuoti padarytą žalą, buvo negrįžtamai prarasti.

Be to, oficialiose Sočio nacionalinio parko ataskaitose nurodoma, kad kalnuose įrengus olimpinius objektus nebeliko kai kurių rūšių roplių ir rudųjų meškų.

„Upė – didžiausia gėda“

Dar viena audringus ginčus kurstanti tema – didžiausios per Sočį tekančios Mzymtos upės likimas. Ši upė išteka iš vieno ežero Kaukazo kalnuose ir įteka į Juodąją jūrą.

Palei jos kairįjį neurbanizuotą krantą buvo nutiestas plentas ir geležinkelis, jungiantis Sočio oro uostą su aukščiau esančiais olimpiniais slidinėjimo kompleksais.

Iš visos Sočio apylinkių gamtai padarytos žalos upė yra didžiausia gėda, sakė Pasaulio gamtos fondo (WWF) padalinio Rusijoje vadovas Igoris Čestinas.

Mzymtos upė yra penktadalio vertingų Juodosios jūros lašišų populiacijos nerštavietė.

„Jos vertė žuvivaisai sumenko dėl upės vagos pokyčių ir daugelį metų vykusios taršos, suintensyvėjusios, kai Sočis 2007 metais buvo išrinktas 2014-ųjų žiemos olimpiados sostine“, – aiškino I.Čestinas.

Kitas „Ekologinės vachtos“ aktyvistas – geologas Jevgenijus Vitiška sakė, jog tiesiant kelius ir geležinkelius raižytame Sočio apylinkių reljefe teko įrengti tunelių ir tiltų sistemą.

Jis AFP sakė, kad įgyvendinant įprastus projektus, tinkami sąlygų vertinimai ir statybos būtų užtrukusios apie 15 metų.

Per kelerius pastaruosius metus olimpiados organizatoriai paleido į upę kelis milijonus upėtakių jauniklių. Tačiau praeitais metais paskelbtoje oficialioje aplinkos stebėsenos ataskaitoje nurodoma, jog nepastebėta jokių ženklų, kad tos žuvys būtų išgyvenusios.

Ataskaitoje sakoma, kad didžioji Mzymtos dalis iš švarios sraunios upės buvo pertvarkyta į reguliuojamą vandens tėkmę, užterštą cheminėmis medžiagomis ir šiukšlėmis.

Didžioji Mzymtos dalis iš švarios sraunios upės buvo pertvarkyta į reguliuojamą vandens tėkmę, užterštą cheminėmis medžiagomis ir šiukšlėmis.

Tačiau Rusijos pareigūnai daugumą kritikos atmeta. Aplinkos apsaugos ministro pavaduotojas Rinatas Gizatulinas neseniai patarė žaliesiems aktyvistams „liautis prisirišinėti prie kiekvieno medžio“ Sočyje ir verčiau pasidžiaugti nauja dujomis kūrenama elektrine bei vandens valymo įrenginiais.

Aktyvistai S.Gazarianas ir J.Vitiška teismo buvo pripažinti kaltais dėl turto apgadinimo per protestus prie vienos rezidencijos, priklausančios vietos gubernatoriui.

S.Gazarianas, kuris kalbėjosi su AFP būdamas Taline, yra pasiprašęs prieglobsčio Estijoje. J.Vitiškai teismas skyrė trejus metus laisvės atėmimo, tačiau šiuo metu jis yra laisvėje, kol bus išnagrinėta apeliacija.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką