Geriausių Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojų rinkimuose triumfavęs pasaulio jaunimo ir Europos žaidynių čempionas, pasaulio taurės laimėtojas 21-erių Henrikas Žustautas, Lietuvai iškovojęs kelialapį į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, Kalėdas sutiks Anglijoje, kur gyvena ir dirba jo mama.
Į Angliją trenerio Kazimiero Rėksnio auklėtinis išskreido trečiadienį ir ten pabus vieną savaitę. „Kalėdas švęsiu su mama, o Naujuosius metus sutiksiu Vilniuje“, – sako H. Žustautas.
Per geriausiųjų Lietuvos 2015 m. Baidarių ir kanojų irkluotojų apdovanojimą jam buvo įteiktos abi pagrindinės taurės: Miuncheno olimpinio čempiono Vlado Česiūno – kaip geriausio Lietuvos irkluotojo ir Dariaus Survuto – kaip geriausio jaunojo (iki 24 m.) irkluotojo.
– Henrikai, kaip treniruojiesi žiemą?
– Treniruojuosi kiekvieną dieną kartu su II olimpinių jaunimo žaidynių vicečempionu visaginiečiu Vadimu Korobovu, kuris dabar studijuoja Mykolo Romerio universitete pirmame kurse. Jis yra pagrindinis mano pratybų partneris.
Dirbame sporto salėje, irkluojame Žaliuosiuose ežeruose.
– Žaliuosiuose ežeruose?
– Taip, ne kasdien, bet keturis kartus per savaitę. Lietuvoje dabar puikus oras. Būdavo, kad čia irkluodavome ir esant minusinei temperatūrai, o dabar ji teigiama.
Būna netgi septyni laipsniai šilumos, nereikia net specialių pirštinių. Žaliuosiuose ežeruose irkluoju nuo lapkričio mėnesio, kai pradėjau rengtis naujam sezonui. Ten treniruojuosi kiekvieną rudenį, nereikia važinėti į Trakus, pataupau pinigų.
Kartu su manimi ir Vadimu Korobovu irkluoja ir keletas jaunų sportininkų. Buvo atvažiavęs netgi vienas Prancūzijos atletas. Mūsų yra mini komanda: keturi penki irkluotojai.
– Gal ateityje su Vadimu Korobovu pabandysi irkluoti ir dvivietę kanoją?
– Kad ir kaip norėtume, abiem neįmanoma susėsti į dvivietę kanoją, nes irkluojame iš tos pačios pusės. Vienintelis Jevgenijus Šuklinas irkluoja iš kitos pusės.
– Tavo pagrindinis varžovas Jevgenijus Šuklinas treniravosi Turkijoje ir į Lietuvą grįžo tik šiomis dienomis, o tu treniruojiesi namie...
– Praėjusiais metais irgi nei sausio, nei vasario mėnesiais nebuvau išvažiavęs į jokias treniruočių stovyklas ir tik nuo vasario pradėjau irkluoti. Jevgenijus planuoja dalyvauti penkiose treniruočių stovyklose.
Aš darau viską taip, kaip ir pernai. Jeigu anksti pradėsiu irkluoti, anksti ir palūšiu. Mano pirmasis startas kitąmet – tik gegužės 7 d., kai vyks Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo taurės varžybos.
– Ne per vėlai?
– Ne, praėjusiame sezone viskas buvo panašiai.
– Kaip patinka Mindaugo Griškonio iniciatyva nupirkti nauji irklavimo treniruokliai?
– Ant jų labai retai treniruojuosi. „Žalgirio“ irklavimo bazė atsinaujino, į ją maloniu ateiti pasportuoti. Kad ir toliau padėtų geri žmonės, atsinaujintų mūsų bazės.
Norėtųsi, kad ir mes, baidarių ir kanojų irklavimo meistrai, turėtume kažkokį treniruoklį. Panašų treniruoklį, kuris kažkiek imituoja kanojų irklavimą, gavome iš Jevgenijaus Šuklino.
Norėtųsi tokio treniruoklio, kokius turi kitų šalių baidarininkai ir kanojininkai: kuris rodo greitį, distanciją. Vienas panašus yra Lietuvos edukologijos universitete, bet jis jau senas, ant jo mes, sprinteriai, negalime „irkluoti“.
– Ar tave veikia ta laukimo įtampa: Lietuvai iškovojai kelialapį į Rio de Žaneirą, bet neaišku, ar pats dalyvausi olimpinėse žaidynėse?
– Olimpinės žaidynės dar toli, tačiau ta įtampa kažkiek jaučiasi, bet kai kasdien sportuoju, tai ji užsimiršta.
– Kokie dabar tavo santykiai su Jevgenijumi Šuklinu?
– Geri, draugiški, tarp mudviejų nėra jokių paslapčių. Žinau, kad Jevgenijus Turkijoje irklavo, o aš atsisakiau vykti į tą treniruočių stovyklą. Pasikartosiu: jeigu pradėsiu anksti irkluoti, po to bus sunku. Vėliau su Jevgenijumi pradėsiu važinėti į stovyklas, treniruosimės kartu – apie tai kalbėjomės, treneriai derina planus, kad abiem būtų gerai.
– Ko reikėtų, kad ir 2016-ieji būtų tokie sėkmingi, kaip šie metai?
– Sakoma, kad pasiseka geriausiems. Reikia daug dirbti, daug irkluoti. Per kiekvieną treniruotę reikia dirbti maksimaliai, kad širdis būtų kuo stipresnė, raumenys tvirtesni. Labai daug ką lemia psichologija.
Gali būti geras sportininkas, bet jei psichologiškai nebūsi tvirtas, – nepasieksi pačių geriausių rezultatų. Šiais metais psichologiškai man dar buvo sunkoka, bet viską atlaikiau. Tikiuosi, su psichologija bus gerai ir kitąmet.
– Renginiuose vis dažniau pasirodai su drauge Viktorija, gal ji yra tavo svarių pergalių įkvėpėja?
– Gal. Po šiemetinio sezono su Viktorija jau kartu gyvename, Fabijoniškėse nuomojamės butą. Kai atsiranda laisvo laiko, nueiname į teatrą, mėgstame pasižiūrime gerą filmą. Draugė labai paįvairina mano gyvenimą.
