Daugkartinis Lietuvos čempionas atskubėjo tiesiai iš sporto mokyklų slidinėjimo varžybų Vilniuje, kur jėgas bandė ir jo mokiniai.
Albervilyje R.Panavas dalyvavo trijų nuotolių lenktynėse. Jam geriausiai sekėsi varžytis 30 km distancijoje klasikiniu būdu, kur užėmė 41-ąją vietą iš daugiau kaip 100 dalyvavusių slidininkų. Vilnietis savo pasirodymu liko patenkintas ir dabar sako, kad tai, palyginti aukšta vieta, nes rungtyniavo nemažai slidininkų.
„Buvau per vidurį. Kai dabar atsistoju ant slidžių, man visada prieš akis iškyla malonūs prisiminimai iš olimpinių žaidynių. Albervilyje buvau jauniausias komandos slidininkas, tada man buvo 19 metų. Įspūdis liko didžiulis. Ankstesniais metais vis važinėdavome po Rusiją, o čia staiga – Albervilis, Alpės.
Puikiai parengtos trasos, didelė konkurencija. Teko rungtyniauti su viso pasaulio slidinėjimo žvaigždynu, kurį matydavau tik televizorių ekranuose. Tai nepakartojama“, – prisiminė R.Panavas.
 |
| Alfredo Pliadžio nuotr./Ričardas Panavas |
1994 m. per Lilehamerio (Norvegija) olimpines žaidynes 50 km distanciją R. Panavas įveikė 32-as, Nagano – 30 km ir 10 km distancijos lenktynėse užėmė 30-ąsias vietas, o Solt Leik Sityje (JAV) – geriausiai pasirodė įveikdamas 15 km nuotolį laisvuoju stiliumi (39-a vieta).
Praėjusių metų balandžio 1 d. Ričardui sukako 40 metų. Keturių olimpinių žaidynių dalyvis teigia, kad greitai tie meteliai prašuoliavo. Rodos, vakar jį mokykloje susirado treneris Jakovas Gimbickis – slidinėjimas buvo jo pirmoji sporto šaka, ilgainiui tapusi darbu, pragyvenimo šaltiniu. Kai Ričardas pradėjo lenktyniauti šalies baltosiose trasose, Lietuvoje nebuvo ryškaus lyderio, nebuvo į ką lygiuotis.
Kai nematau didesnių perspektyvų, sąžinės balsas sako, kad iš vaiko nereikia spausti maksimumo, o geriau džiaugtis, kad sportuodamas jis tapo sveikesnis
„Turėjau tobulėti vienas, o tai nebuvo lengva. Buvau girdėjęs apie didelį olimpinio biatlono čempiono Algimanto Šalnos talentą, bet šio sportininko trasose jau nesutikau. Jis pasitraukė iš aktyviojo sporto. Lietuvoje buvo apylygio meistriškumo slidininkų, bet varžybas kažkodėl pavykdavo laimėti man“, – prisimena R.Panavas.
Didžiajam sportui R.Panavas atidavė daugiau kaip 20 metų. Buvo daugkartinis Lietuvos čempionas, savo gyvenimo neįsivaizdavo be mėgstamos sporto šakos. Labiausiai jam patiko rungtyniauti distancijose klasikiniu būdu, kur jam geriausiai sekėsi. Aktyviai sportuodamas vilnietis baigė Vilniaus pedagoginį universitetą.
Dabar R.Panavas penktus metus dirba Vilniaus „Sietyno“ sporto mokykloje ir treniruoja slidininkus. Kol kas negali pasigirti Lietuvos vaikų, jaunučių, jaunių čempionais. Bet, kaip pats sako, vis tikisi, kad atsiras talentingų vaikų.
„Slidininkų parengimas – labai ilga istorija, yra daug įvairiausių niuansų. Nėra iš ko parengti gerų slidininkų. Ši sporto šaka Lietuvoje nėra populiari, be to, labai sunki. Maža atranka, vaikai renkasi jiems patrauklesnes sporto šakas, daugiausia – krepšinį. Nėra populiarumo, įrengtų naujų trasų. Tenkiniesi tais vaikais, kurie ateina, o jie nėra patys talentingiausi. Gali stengtis nesistengęs, puikiai išmanyti tą sporto šaką, žinoti, ką reikia daryti, bet nieko neišeis“, – sako Ričardas.
Buvusiam puikiam slidininkui lieka džiaugtis, kad sportuodamas žmogus tampa sveikesnis. Jis pripažįsta, kad iš pradžių turėjo didelių ambicijų išugdyti čempionų – pradėjo galvoti, kokios to vaiko galimybės, ką iš jo būtų galima „išspausti“.
„Kai nematau didesnių perspektyvų, nejaučiu gražesnių tolesnių galimybių, kad vaikas galėtų tapti didelio meistriškumo sportininkas, tada sąžinės balsas sako, kad iš tokio vaiko, kol dar jis nedidelis, nereikia spausti maksimumo, o geriau džiaugtis, kad jis tapo sveikesnis. Žinoma, visi nori rezultato, nes trenerio darbas vainikuojamas svariomis mokinių pergalėmis“, – sako Ričardas.
