Lietuvių liaudies architektūra – lietuvių liaudies kultūros sudedamoji dalis, viena iš pasaulio architektūros formų, paplitusi lietuvių valstiečių tarpe. Ji buvo kuriama neprofesionalių žmonių ir tuo skyrėsi nuo tuo pat metu Lietuvoje kuriamos profesionaliosios architektūros, atsispindinčios miestų, dvarų ir bažnytinėje kultūrose.
