„Vaikų gimimas pastūmėjo keisti ne tik namus, bet ir gyvenimo būdą, profesiją“, – sako visoje Lietuvoje spėjusio išgarsėti sostinės Užupio rajone veikiančio ekologiško turgelio iniciatorė Eglė Januškevičiūtė.
Kaip pasikeitė jūsų gyvenimas, kai pajutote savyje užsimezgusią naują gyvybę?
Anksčiau su vyru gyvenome visiškai kitaip. Mūsų gyvenimas sukosi kitokiu ritmu: daugiausia laiko dirbdavome, į namus grįždavome tik permiegoti. Ir taip kiekvieną dieną. Tiesa, nieko daugiau mums ir nereikėjo, niekas daugiau nerūpėjo. Net namų normalių neturėjome – nuomojomės vieną kambarį ir jo visiškai užteko. Kurį laiką miegojome ant pripučiamo čiužinio, kuris per naktį išsileisdavo (juokiasi).
Sužinojusi, kad laukiatės, ėmėte galvoti apie savą būstą?
Kai pasijutau besilaukianti, natūraliai su Vytautu pradėjome galvoti apie tai, į kokią aplinką pateks mūsų vaikas. Tada ėmė kilti ir daugiau įvairių klausimų: kaip maitinamės, kuo tepame kūną, kuo skalbiame savo drabužius, kaip apskritai gyvenime elgiamės, kokius sprendimus priimame...
Ir tada rimtai susidomėjote ekologija?
Tiesiog nebegalėjau valgyti bet ko ir būti bet kokioje aplinkoje, juk savyje nešiojau naują gyvybę. Norėjosi, kad mūsų gyvenime būtų kuo daugiau natūralumo. Iš pradžių buvome sumanę susiręsti rąstinį namą. Buvome įsitikinę, kad toks bus labai ekologiškas. Susiradome žmonių, lipdančių iš molio, dirbančių su šiaudais. Bet kai pradedi gilintis į daugelį dalykų, supranti, kad ne viskas yra taip, kaip anksčiau įsivaizdavai. Pavyzdžiui, sužinojome, kad dalis medienos, iš kurios statomi rąstiniai namai, yra chemiškai užteršta. Taip pat supratome, kad kirsdami medžius niokojame gamtą. Tai kurgi čia ekologija? Galiausiai nusprendėme natūraliomis medžiagomis atnaujinti seną būstą Užupio rajone.
Ką jums reiškia gyventi ekologiškai?
Gyventi ekologiškai – tai gyventi natūraliai. Kad ir ką darytume, kad ir ko besiimtume, norime išlikti sąžiningi sau ir aplinkai, kurioje gyvename. Juk nuo to, kur būname, ką valgome, kaip elgiamės, priklauso mūsų savijauta, mentalitetas. Ekologiškas gyvenimo būdas apima ne tik tai, kad valgai neužterštą maistą ar naudoji ekologiškas buitines priemones. Labai svarbu ir tai, ar elgiesi tausojamai, ar neniokoji, neterši aplinkos.
O gimdyti vaikus namuose jums taip pat buvo natūralu?
Jokiu būdu nepropaguoju gimdymo namuose ir nesakau, kad tai yra labai gerai ar labai blogai. Gimdymas – labai intymus ir individualus išgyvenimas, ypatingas procesas, kurio metu labai svarbu, kad jaustumeisi saugus. Todėl kiekviena moteris pati turi pasirinkti aplinką, kurioje jai būtų saugiausia ir geriausia gimdyti. Man gimdyti namuose atrodė saugiausia. Dėl šio apsisprendimo nė akimirkos nesudvejojau. Iš patirties galiu pasakyti, kad namuose gimdo tos moterys, kurios sąmoningai gimdymui yra pasiruošusios.
Tiesa, kad laukdamasi pirmojo vaikelio gyvenote labai aktyviai?
Taip, tai buvo puikus laikas: vaikščiojau į baseiną, nardžiau, dariau jogos pratimus, lankiau muzikinius kursus. Besilaukdama Mykolo, tiek visur subėgioti fiziškai nebegalėjau.
Auginti pametinukus tikriausiai nelabai paprasta?
Žinoma, būna nelengvų akimirkų, bet juk auginti vaikus – didžiulis džiaugsmas, kurį lydi daugybė patyrimų bei atradimų. Mane dažnai stebina aplinkinių sarkazmas ar dejonės, kaip sunku auginti vaikus. Svarbiausia – požiūris ir nusiteikimas. Į viską reikėtų žiūrėti pozityviau, juolab kad kiekvienoje situacijoje galima rasti daug teigiamų dalykų.
Pamenu, kaip prieš dvejus metus nuvažiavau viena su vaikais prie jūros. Mykolas buvo ką tik gimęs, Austėja taip pat dar visai nedidelė. Aplinkiniai su tokiu gailesčiu į mane žiūrėjo leisdami suprasti, kaip mane užjaučia. Nors iš tiesų išgyvenau nuostabių potyrių: dukra sau žaidžia pajūry, sūnus ramiai miega, o aš visai atsipalaidavusi guliu prieš saulę. Man taip buvo gera! Tikros atostogos.
Kas jums namuose padeda prižiūrėti mažylius?
Kiek galime, vaikus prižiūrime patys. Taip pat padeda auklytė, seneliai, kartais mažuosius nuvežame į ugdymo centrą, jau ruošiamės į darželį. Stengiamės dirbti tokius darbus, kad galėtume su vaikais praleisti kuo daugiau laiko.
Gimus vaikams darbus pakeitėte sąmoningai?
Iki vaikų gimimo abu su vyru buvome samdomi darbuotojai, kūrėme projektus kitiems. Tada bendruomeniniais, darnios plėtros projektais labai nesidomėjome. Gimus vaikams, natūraliai pradėjome ieškoti darnos ne tik su savimi, bet ir su savo šeima. Norėjosi suderinti šeimyninį ir socialinį gyvenimą, pomėgius. Todėl pradėjome rengti su ekologija susijusius projektus. Reikia atsižvelgti į natūralų savo gyvenimo ritmą, poreikius. Kadangi patys renkamės neužterštus maisto produktus, nusprendėme įgyvendinti seniai sklandžiusią idėją – organizuoti ekologišką turgelį. Pagrindinis tikslas – be tarpininkų suvesti maisto gamintojus ir vartotojus.
O kaip gimė mintis Užupyje rengti vaikų šventę?
Kadangi patys turime vaikų, mums tai aktualu – tuo norime pasidalyti ir su aplinkiniais. Mūsų gyvenimo būdas, darbai tiesiogiai yra susiję su natūraliu gyvenimo ritmu.
Daugelis teigia, kad gyventi ekologiškai yra daug brangiau. Ar galėtumėte tai patvirtinti?
Galėčiau pasakyti atvirkščiai – pradėję gyventi ekologiškai, pinigų tik sutaupome. Skaičiavimas paprastas: tiesiog suvartojame mažiau produktų, neperkame, ko nereikia, renkamės tik šviežius lietuviškus produktus. Natūralus maistas yra sotesnis, turi skonį, jo ir reikia mažiau. Pabandykite suvalgyti ūkininko užaugintą pomidorą ir pomidorą, pirktą prekybos centre. Skirtumas didžiulis. Suvalgius vieną natūralų pomidorą, galima pajusti sotumą. O sintetinio, netikro maisto net neįmanoma atsivalgyti – kuo daugiau valgai, tuo daugiau norisi, ir kilogramai auga. Valgant natūralų produktą, su meile užaugintą to žmogaus, iš kurio pirkai, ta geroji energija ir pačiam persiduoda. Beje, pradėję maisto produktus pirkti turgelyje, pastebėjome, kad ir šiukšlių mūsų namuose sumažėjo net kelis kartus.
Ekologiškas Tymo turgelis jau džiugina ne tik jus, bet ir aplinkinius. Kokie nauji projektai sukasi jūsų galvose?
Pradėjome kurti ekologinio švietimo ir informacijos centrą. Kviečiame prisijungti tuos pačius ūkininkus, ekologiškų produktų tiekėjus ir technologijų kūrėjus, miesto gyventojus, kitus bendraminčius, kad kartu savo rankomis iš panaudotų medžiagų pasistatytų tokį centrą. Kviesime specialistus, kurie galėtų tiesiogiai supažindinti žmones su ekologiškomis statybų technologijomis. Centre galėtų būti teikiamos įvairios paslaugos, vyktų parodos, veiktų būreliai. Norisi, kad žmonės gautų kuo daugiau informacijos apie natūralų gyvenimo būdą ir patys dalyvautų jį kuriant ir propaguojant.
Kaip pasikeitė jūsų gyvenimas, kai pajutote savyje užsimezgusią naują gyvybę?
Anksčiau su vyru gyvenome visiškai kitaip. Mūsų gyvenimas sukosi kitokiu ritmu: daugiausia laiko dirbdavome, į namus grįždavome tik permiegoti. Ir taip kiekvieną dieną. Tiesa, nieko daugiau mums ir nereikėjo, niekas daugiau nerūpėjo. Net namų normalių neturėjome – nuomojomės vieną kambarį ir jo visiškai užteko. Kurį laiką miegojome ant pripučiamo čiužinio, kuris per naktį išsileisdavo (juokiasi).
Sužinojusi, kad laukiatės, ėmėte galvoti apie savą būstą?
Kai pasijutau besilaukianti, natūraliai su Vytautu pradėjome galvoti apie tai, į kokią aplinką pateks mūsų vaikas. Tada ėmė kilti ir daugiau įvairių klausimų: kaip maitinamės, kuo tepame kūną, kuo skalbiame savo drabužius, kaip apskritai gyvenime elgiamės, kokius sprendimus priimame...
Ir tada rimtai susidomėjote ekologija?
Tiesiog nebegalėjau valgyti bet ko ir būti bet kokioje aplinkoje, juk savyje nešiojau naują gyvybę. Norėjosi, kad mūsų gyvenime būtų kuo daugiau natūralumo. Iš pradžių buvome sumanę susiręsti rąstinį namą. Buvome įsitikinę, kad toks bus labai ekologiškas. Susiradome žmonių, lipdančių iš molio, dirbančių su šiaudais. Bet kai pradedi gilintis į daugelį dalykų, supranti, kad ne viskas yra taip, kaip anksčiau įsivaizdavai. Pavyzdžiui, sužinojome, kad dalis medienos, iš kurios statomi rąstiniai namai, yra chemiškai užteršta. Taip pat supratome, kad kirsdami medžius niokojame gamtą. Tai kurgi čia ekologija? Galiausiai nusprendėme natūraliomis medžiagomis atnaujinti seną būstą Užupio rajone.
Ką jums reiškia gyventi ekologiškai?
Gyventi ekologiškai – tai gyventi natūraliai. Kad ir ką darytume, kad ir ko besiimtume, norime išlikti sąžiningi sau ir aplinkai, kurioje gyvename. Juk nuo to, kur būname, ką valgome, kaip elgiamės, priklauso mūsų savijauta, mentalitetas. Ekologiškas gyvenimo būdas apima ne tik tai, kad valgai neužterštą maistą ar naudoji ekologiškas buitines priemones. Labai svarbu ir tai, ar elgiesi tausojamai, ar neniokoji, neterši aplinkos.
O gimdyti vaikus namuose jums taip pat buvo natūralu?
Jokiu būdu nepropaguoju gimdymo namuose ir nesakau, kad tai yra labai gerai ar labai blogai. Gimdymas – labai intymus ir individualus išgyvenimas, ypatingas procesas, kurio metu labai svarbu, kad jaustumeisi saugus. Todėl kiekviena moteris pati turi pasirinkti aplinką, kurioje jai būtų saugiausia ir geriausia gimdyti. Man gimdyti namuose atrodė saugiausia. Dėl šio apsisprendimo nė akimirkos nesudvejojau. Iš patirties galiu pasakyti, kad namuose gimdo tos moterys, kurios sąmoningai gimdymui yra pasiruošusios.
Tiesa, kad laukdamasi pirmojo vaikelio gyvenote labai aktyviai?
Taip, tai buvo puikus laikas: vaikščiojau į baseiną, nardžiau, dariau jogos pratimus, lankiau muzikinius kursus. Besilaukdama Mykolo, tiek visur subėgioti fiziškai nebegalėjau.
Auginti pametinukus tikriausiai nelabai paprasta?
Žinoma, būna nelengvų akimirkų, bet juk auginti vaikus – didžiulis džiaugsmas, kurį lydi daugybė patyrimų bei atradimų. Mane dažnai stebina aplinkinių sarkazmas ar dejonės, kaip sunku auginti vaikus. Svarbiausia – požiūris ir nusiteikimas. Į viską reikėtų žiūrėti pozityviau, juolab kad kiekvienoje situacijoje galima rasti daug teigiamų dalykų.
Pamenu, kaip prieš dvejus metus nuvažiavau viena su vaikais prie jūros. Mykolas buvo ką tik gimęs, Austėja taip pat dar visai nedidelė. Aplinkiniai su tokiu gailesčiu į mane žiūrėjo leisdami suprasti, kaip mane užjaučia. Nors iš tiesų išgyvenau nuostabių potyrių: dukra sau žaidžia pajūry, sūnus ramiai miega, o aš visai atsipalaidavusi guliu prieš saulę. Man taip buvo gera! Tikros atostogos.
Kas jums namuose padeda prižiūrėti mažylius?
Kiek galime, vaikus prižiūrime patys. Taip pat padeda auklytė, seneliai, kartais mažuosius nuvežame į ugdymo centrą, jau ruošiamės į darželį. Stengiamės dirbti tokius darbus, kad galėtume su vaikais praleisti kuo daugiau laiko.
Gimus vaikams darbus pakeitėte sąmoningai?
Iki vaikų gimimo abu su vyru buvome samdomi darbuotojai, kūrėme projektus kitiems. Tada bendruomeniniais, darnios plėtros projektais labai nesidomėjome. Gimus vaikams, natūraliai pradėjome ieškoti darnos ne tik su savimi, bet ir su savo šeima. Norėjosi suderinti šeimyninį ir socialinį gyvenimą, pomėgius. Todėl pradėjome rengti su ekologija susijusius projektus. Reikia atsižvelgti į natūralų savo gyvenimo ritmą, poreikius. Kadangi patys renkamės neužterštus maisto produktus, nusprendėme įgyvendinti seniai sklandžiusią idėją – organizuoti ekologišką turgelį. Pagrindinis tikslas – be tarpininkų suvesti maisto gamintojus ir vartotojus.
O kaip gimė mintis Užupyje rengti vaikų šventę?
Kadangi patys turime vaikų, mums tai aktualu – tuo norime pasidalyti ir su aplinkiniais. Mūsų gyvenimo būdas, darbai tiesiogiai yra susiję su natūraliu gyvenimo ritmu.
Daugelis teigia, kad gyventi ekologiškai yra daug brangiau. Ar galėtumėte tai patvirtinti?
Galėčiau pasakyti atvirkščiai – pradėję gyventi ekologiškai, pinigų tik sutaupome. Skaičiavimas paprastas: tiesiog suvartojame mažiau produktų, neperkame, ko nereikia, renkamės tik šviežius lietuviškus produktus. Natūralus maistas yra sotesnis, turi skonį, jo ir reikia mažiau. Pabandykite suvalgyti ūkininko užaugintą pomidorą ir pomidorą, pirktą prekybos centre. Skirtumas didžiulis. Suvalgius vieną natūralų pomidorą, galima pajusti sotumą. O sintetinio, netikro maisto net neįmanoma atsivalgyti – kuo daugiau valgai, tuo daugiau norisi, ir kilogramai auga. Valgant natūralų produktą, su meile užaugintą to žmogaus, iš kurio pirkai, ta geroji energija ir pačiam persiduoda. Beje, pradėję maisto produktus pirkti turgelyje, pastebėjome, kad ir šiukšlių mūsų namuose sumažėjo net kelis kartus.
Ekologiškas Tymo turgelis jau džiugina ne tik jus, bet ir aplinkinius. Kokie nauji projektai sukasi jūsų galvose?
Pradėjome kurti ekologinio švietimo ir informacijos centrą. Kviečiame prisijungti tuos pačius ūkininkus, ekologiškų produktų tiekėjus ir technologijų kūrėjus, miesto gyventojus, kitus bendraminčius, kad kartu savo rankomis iš panaudotų medžiagų pasistatytų tokį centrą. Kviesime specialistus, kurie galėtų tiesiogiai supažindinti žmones su ekologiškomis statybų technologijomis. Centre galėtų būti teikiamos įvairios paslaugos, vyktų parodos, veiktų būreliai. Norisi, kad žmonės gautų kuo daugiau informacijos apie natūralų gyvenimo būdą ir patys dalyvautų jį kuriant ir propaguojant.
