Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ingrida Kazlauskaitė: seksualiausia vyro vieta – ne jo piniginė!

Foto naujienai: Ingrida Kazlauskaitė: seksualiausia vyro vieta – ne jo piniginė!
zmones24.lt / Oksanos Točickajos (OKSIK) nuotrauka
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

„Žmogaus gyvenimas susideda iš svarbiausių elementų - aplinkos, kurioje gyvena, širdies reikalų ir darbo. Šiuo metu visose srityse viskas nauja ir tik į gera. Tuo labai džiaugiuosi. Viliuosi, kad seksis ir toliau", - džiugiai taria Ingrida Kazlauskaitė (25).

„Žmogaus gyvenimas susideda iš svarbiausių elementų - aplinkos, kurioje gyvena, širdies reikalų ir darbo. Šiuo metu visose srityse viskas nauja ir tik į gera. Tuo labai džiaugiuosi. Viliuosi, kad seksis ir toliau", - džiugiai taria televizijos laidos „Kai norisi geriau" kūrybinės grupės administratorė ir vykdančiojo prodiuserio asistentė Ingrida Kazlauskaitė (25). Nors šiuo metu ji - už kadro, negalėtų skųstis žiniasklaidos dėmesio stoka.


Maniau, kad šioje laidoje televizijos žiūrovai pamatys ir tavo veidą...


Daug kas taip galvojo! Sakė, kad būsiu TV3 veidas (juokiasi). Kodėl veidas?! Karina Krysko ir Milanno ekrane labai puikiai atrodo, o mano valanda gal dar išauš. Džiaugiuosi ir mėgaujuosi pareigomis, kurias turiu. Talkinu Edvardukui (taip vadinu seną savo bičiulį televizijos žurnalistą ir prodiuserį Edvardą Žičkų) prie naujos laidos „Kai norisi geriau", kuri prasidėjo praėjusį šeštadienį. Man ji - kaip lobių sala, vis atrandu ką nors nauja. Be proto šį darbą mėgstu.


Kaip gali taip sakyti: juk ten dirbi dar visai neseniai!


Jau du mėnesiai tyliai darbuojuosi prie laidos! Esu be galo patenkinta, nes darau tai, kas man labai patinka: bendrauju su žmonėmis. Tai kūrybinės pareigos, reikia domėtis ir Lietuvos, ir pasaulio aktualijomis. Susisiekiu su laidos herojais, renku informaciją. Daug veiklos, todėl pastaruoju metu į Kauną grįžtu retai, tik aplankyti namiškių. Man patinka Vilniuje, nors tėvai bandė sulaikyti Karmėlavoje. Net darbą buvo suradę. Žinai, kur būčiau dirbusi? Policijoje (juokiasi)!


Tačiau televizija traukia labiau?


Nuo mažens esu smalsi, traukia mano pėdų dar nepraminti takai. Maža buvau kodėlčiukas, norėjau viską išbandyti, ir dabar tai nedingo. Manau, kiekvienas naujas darbas, neišbandytas dalykas skatina tobulėti, suteikia patirties.


Dėl to dalyvavai ir muzikiniame TV projekte „Žvaigždžių duetai"?


Taip, būtent dėl dainavimo įgūdžių lavinimo, didesnės sceninės patirties susidomėjau šiuo projektu, gerai apsvarsčiusi visus „už" ir „prieš" sutikau dalyvauti. Šis projektas, rengimaisi pasirodymams prarijo daug laiko. Kai ką nors darau, tam skiriu maksimaliai dėmesio, darbo ir pastangų. Kai su Egidijumi Bavikinu iškritome, labai nenusiminiau. Mano partneris buvo labai užimtas. Pastaruoju metu į vokalo, choreografijos repeticijas eidavau viena. Norėjau scenoje mėgautis tuo, ką darau. Juk tai - ne egzaminas, per kurį gali nusirašinėti. Žmonės viską girdi ir mato, ir, jei dainuoji neužtikrintai, ką nors bandai nuslėpti, jie pajus. Tik gaila, kad teko išsiskirti su projekto dalyviais - labai prisirišu prie žmonių.


Įdegis po Filipinų, kur praėjusį lapkritį dalyvavai „Mis Žemės" rinkimuose, matau, jau dingo, o įspūdžiai?


Jie vis dar mano širdyje! Pastaruoju metu labai dažnai sapnuoju Filipinus. Su konkurse dalyvavusiomis merginomis bendraujame www.facebook.com. Vasarą planuojame susitikti. Kai kurios mergaitės ruošiasi kitiems konkursams. Labai džiaugiuosi dėl jų. Ryšys išlikęs - lyg vakar viskas būtų buvę...


Po konkurso praėjo šiek tiek laiko, gal ir vėl norėtum ką nors panašaus išbandyti?


Tikrai ne, nenoriu: paragavau, ir užteko. Kaip esu sakiusi anksčiau, grožio konkursai nėra pagrindinis mano gyvenimo tikslas. Išorinis grožis - labai laikinas ir trapus. Netikėta Mis Brazilijos mirtis (sausio pabaigoje dėl visą kūną apėmusios infekcijos mirusi brazilų manekenė Mariana Bridi Da Costa - red. past.) - realus pavyzdys, kad vieną dieną viskas gali baigtis. Todėl manau, kad reikia save realizuoti ilgaamžiškesniuose dalykuose: mene, kūryboje plačiąja prasme. Duris į grožio konkursus tikrai uždariau (juokiasi).


O į dainavimą?


Dar tik atvėriau! Tai mane traukia nuo vaikystės. Tėvai vis dar koncertuoja, sukasi pramogų verslo pasaulyje. Gal kas nors tai priima kaip būdą sulaukti dėmesio, bet aš į sceną einu tikrai ne dėl to - dainuoti žmonėms yra gera ir labai malonu. Sulaukiau pasiūlymų, tikiuosi, dainuosiu ir toliau. Gal ir su šeima ką nors sugalvosime.


Būtų pats metas pasirodyti su mama ar visiems trims!


Būtų pats metas (juokiasi)!..


O gal būsi tėvams konkurentė?


Ne, jokiu būdu ne konkurentė! Jų stažas pramogų versle ir scenoje - neišmatuojamas, o aš šioje srityje dar viščiukas (juokiasi). Kad galėčiau vadintis tėvų konkurente, dar gerokai ir ilgokai reikės padirbėti, atlikti daug dainų ir sukaupti patirties, kurios jie įgijo per dvidešimt metų scenoje.


Skaičiau tai vienur, tai kitur pasirodančius tavo interviu: vis dar tenka įtikinėti, kad į sceną, viešumą tavęs nestumia Liveta ir Petras Kazlauskai?


Per „Žvaigždžių duetus" mama sulaukė ir komplimentų, ir užuominų, kad per ją atsiradau projekte. Dar daugiau įvairių komentarų - kai iškritusi vėl ten grįžau. Man žmonės nedrįso nieko sakyti, o mamai kalbėjo, kad tikriausiai brangiai atsiėjo mano grįžimas... Nuoširdžiai sakau, kad tai, jog komisija pasinaudojo veto teise ir mane su Egidijumi sugrąžino į „Duetus", buvo labai netikėta ir man, ir jam, be abejo, ir tėveliams, kurie jau buvo spėję nudžiugti, kad vėl bus ramybė, nes jų vaikas toliau ramiai dirbs savo darbus (juokiasi).

Mama su tėčiu tarp žiūrovų buvo tik per vieną „Žvaigždžių duetų" filmavimą. Kai salėje yra artimųjų, man per daug jaudulio. Pamenu, dar mokyklos laikais būdavo kokia nors mamyčių šventė, aš scenoje kankliuoju, pakeliu akis - mama pirmoje eilėje akis nuleidusi ašaroja. Ir aš susigraudinu. Viena į kitą žiūrime ir verkiame, žodžiai man maišosi, „nusikankliuoju". Mes jau tokios...

Tėvai labai nenorėjo, kad dalyvaučiau „Žvaigždžių duetuose". Mama prašė gerai pagalvoti, nes vieną akimirką žmonės atlikėjus myli, kitą - jau gali nekęsti. Tačiau nesu skandalistė ir ten ėjau tik dainuoti.


Šiaip ar taip, toliau sukiesi pramogų pasaulyje...


Savęs žvaigžde, gink Dieve, nevadinu! Spauda, pramogų pasaulio užkulisiai mane ir užsiaugino. Taip atsitiko natūraliai. Nebuvo taip, kad vieną rytą prabudusi nebegalėjau atsiginti žurnalistų skambučių (juokiasi). Jei jie atvažiuodavo pas tėvelius, niekada nesislėpdavau. Ir tėvai nedrausdavo man kartu fotografuotis.


Pastaruoju metu, matyt, sulauki pasiūlymų pozuoti ne tik šeimyniniams vaizdeliams...


Man buvo siūloma fotografuotis net nuogai! Aš tikrai nenusirengsiu! Nejaučiu jokio noro imtis tokios avantiūros. Tiek į „Duetus" patekau, tiek darbą prie televizijos laidos gavau ir be to. Taip, moters kūnas gražu, estetiškas erotines nuotraukas galima skirti vyrui, mylimajam - kam nors artimam, bet tikrai ne viešai publikuoti. Visai nenorėčiau, kad koks nors paauglys žiūrėtų į mano nuotrauką ir seiliotųsi (juokiasi). Nereikia manyti, kad tik nusirengus visas pasaulis bus po kojomis. Vyras - galbūt, bet ne pasaulis.


Pasakok pasakok, ar yra kas nors, kam galėtum tokią nuotrauką dovanoti?


Sau prižadėjau, kad niekam nieko nesakysiu (juokiasi). Esu prietaringa. Sakoma, kad jei yra skaudu - išsipasakok draugui ir pasidalysi sunkumus perpus. Taip pat ir su laime, ypač nauja meile: visiems pasakodamas ją išbarstysi, ji taps labiau pažeidžiama ir trapi - gali kaip taurė sudužti. Todėl savo jausmus labai saugau. Mylimojo tikrai neslėpsiu. Kai tuoksiuosi, visi galėsite jį pamatyti, nes tai bus galutinis apsisprendimas: jis bus mano vyras, šeima, o tai - visai kas kita.

Būna keista, kai pramogų pasaulio žvaigždės vieną dieną visiems giriasi, kaip myli, po savaitės jau sako supratusios, kad tai ne tas žmogus, ir rodosi su kitu. Tai - akivaizdus parodymas, kad žmogus nesusitupėjęs. Meilė - labai svarbus dalykas, jos negalima švaistyti.


Žmogus - ne adata, amžinai jo slėpti nepavyks...


Jau pastebėjau, kad Kaune pasislėpti dar gali, bet Vilniuje - nelabai. Be abejo, pamačiusi fotografą, nuo draugo neatšoksiu, nenusigręšiu, nepaleisiu jo rankos. Jeigu žmogų myli, su juo taip elgtis negalima - kaip laukinė gazelė nelakstysiu į šalis (juokiasi). Kas nutiks natūraliai, tai bus natūralu. Tačiau nematau prasmės iš asmeninio gyvenimo darytis reklamos.


Nepajunti, kad vieną dieną myli, o kitą - nekenti?


Nebūna. Tikiuosi, kad ir nebus. Aš žinau, ko noriu, ko man reikia. Patinkantį žmogų analizuoju, skenuoju iš visų pusių, todėl nebūna taip, kad tai, kas mane patraukia, kitą dieną jau erzina. Kartais juokaujama, kad seksualiausia vyro vieta - piniginė. Man toks požiūris nepriimtinas. Žmogus turi labai traukti savo vidumi, dar kažkuo nenusakomu, dėl ko norisi su juo būti. Jausmai man labai svarbu. Jeigu įsimyliu, tai iki ausų ir dar daugiau (juokiasi).


Kokia tau seksualiausia vyro vieta?


Protas. Jeigu vyras bus protingas, tai bus ir tvarkingas, ir įdomus, ir seksualus. Ir mokės savo seksualumą parodyti tinkamu laiku ir deramoje vietoje (juokiasi).


Žurnalistams apie širdies reikalus neporini, bet gal kam nors paatvirauji?


Mama, be abejo, žino. Taip pat turiu keletą labai gerų draugių, mūsų ryšys patikrintas laiko. Jos žino ir apie mano meilės reikalus. Juk tai natūralu: visiems kartais norisi kam nors pasipasakoti. Esu Ožiaragis. Mano draugų būrys - nedidelis, bet visi patikimi. Džiaugiuosi, kad turiu mergaičių, su kuriomis galiu atvirai pasikalbėti. Būna, kad gaunu žinutę: „Tavo berniukas elgiasi gražiai." Aš irgi, jei kur nors pamatau draugių antrąsias puses, iš karto joms pranešu. Berniukai, į šoną nenuslysite: komanda dirba (juokiasi)!


Gal Vilniuje buities darbus jau dalijiesi su draugu?


Į šiuos dalykus žiūriu labai atsakingai. Kol galima, reikia pasimėgauti laisve, kad vienas kito galėtume pasiilgti. Viskam savas metas. Juk sakoma, bus laikas, bus ir vaikas (juokiasi).


Jauti, kad laikas auginti atžalas?


Noriu vaikų, bet dar ne šiemet. Dabar turiu labai daug veiklos. Noriu save daug kur realizuoti - vis dar vyksta mano gyvenimo kūrybinis procesas. Labai noriu stoti į Vilniaus universitetą, į prancūzų kalbos vertimo magistrantūrą. Kai viskas nusistovės, bus galima pagalvoti ir apie šeimą. Vaikus be galo myliu. Jie man visada šypsosi. Pamačius kūdikį manyje pabunda motiniški instinktai. Norėčiau turėti tris vaikus. Beje, yra tikimybė, kad gimtų dvynukai: šviesaus atminimo mano tėvelis - iš identiškų dvynių! Kaip laukiu, kaip noriu - negaliu (juokiasi)!

Ir mama vis prašo anūkų. Žiūrėdavo meksikiečių serialą „Tikroji meilė" ir juokaudavo, kad jei turėsiu mergaitę, tai ją pavadinsime Žuvėdra, jei bus berniukas, tai Rodrigas (juokiasi). Sakiau, kad taip nepokštautų: jie man nei brolio, nei sesės nepadovanojo, nors prašiau. Turėtų savo, galėtų kokius nori vardus išrinkti (juokiasi). Pajuokaujame, pajuokaujame ta tema...


Augai viena: buvai lepinama vienturtė?


Tėvų dėmesio netrūko. Tačiau artistų darbas - nuolatiniai koncertai, išvykos. Laiko jie man galėdavo skirti nedaug. Kai tėvai išvažiuodavo kelioms dienoms, mane prižiūrėdavo močiutė. Grįžę apipildavo lauktuvėmis. Tačiau perdėto lepinimo nebuvo. Ką nors pažadėdavo nupirkti, jei gerai elgsiuosi, mokysiuosi. Dovanos būdavo lyg paskatinimas, reikėdavo jų nusipelnyti.

Jei po koncerto tėvai grįždavo tą patį vakarą, namuose pabūdavau ir viena. Mokėjau sumuštinuką susitepti. Aišku, nepraleisdavau progos ir išsimatuodavau mamos sukneles, batelius - turėdavau laiko pasireikšti prieš veidrodį (juokiasi).


Tokiose atrakcijose būtų pravertusi brolio ar sesers draugija...


Labai norėjau brolio ar sesers. Vaikai, kurie jų turėdavo, skųsdavosi, kad reikia viskuo dalytis. O aš labai norėjau... Kiekvieną vasarą laukdavau atvažiuojančios pasisvečiuoti ketveriais metais jaunesnės pusseserės - mamos sesers dukros Viktorijos. Viena kitą net sesutėmis vadindavome.


Išaugai savarankiška mergina?


Tikrai turiu savarankiškumo, atsakomybės jausmą. Prisimenu, vaikystėje likus namuose vienai tėvai prisakydavo neatrakinti durų nepažįstamiems, tai nieko ir neįsileisdavau. Taip kartą neatidariau durų kaimynei, kuri norėjo pas mus išsikepti pyragą, nes jos virtuvė buvo remontuojama. Esu žodžio žmogus (juokiasi).


Toks asmenybės bruožas norint ko nors pasiekti tik padeda.


Be abejo... Tam tikrose situacijose stengiuosi save įsivaizduoti kito žmogaus vietoje: kaip aš jausčiausi, jei kas nors nesilaikytų savo žodžio, mane apgautų... Niekam tai nepatiktų, todėl norisi išlaikyti pasitikėjimą. Juk labai nemalonu, kai kuo nors nusivili.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką