Ingrida Kazlauskaitė: viską pasiekiau pati!

Rudenį Filipinuose vyksiančiame grožio konkurse „Mis Žemė“ mūsų šaliai atstovaus dainininkės Livetos Kazlauskienės dukra Ingrida Kazlauskaitė (24). Lieknutė juodaplaukė džiaugiasi dar viena galimybe išbandyti save, drąsiai pozuoja fotografams ir prisipažįsta neskaitanti komentarų, kurie internete pasipylė paskelbus šią žinią.

Kaip atsitiko, kad eksporto inžinerijos studijas prancūzų kalba baigusi mergina pasuko į grožio pasaulį? Ingrida sako: kalta prancūzų kalba. Prieš ketverius metus Lietuvoje vyko konkursas „Mis Tourism Europe“, į kurį buvo atvykusi mergina iš Prancūzijos. Šį konkursą rengusios modelių agentūros „Revanda“ direktorė Evelina Gruzdiene paprašė, kad Ingrida viešniai vertėjautų. Kitais metais ji pati buvo pakviesta dalyvauti konkurse „Mis Tourism Lithuania“ ir pelnė Mis draugiškiausios titulą. Paskui Ingrida pusmečiui išvyko studijuoti į Prancūziją, o grįžusi vėl sulaukė tos pačios agentūros pasiūlymo bendradarbiauti. Nuo kovo ji gyvena Vilniuje ir yra modelių agentūros „Revanda“ projektų vadovė. „Merginas rengiame pasauliniams grožio konkursams. Kiekvieno reikalavimai – specifiniai. Norime joms įdiegti laikysenos, gražios eisenos, pozavimo, etiketo pagrindus“, – pasakoja savo darbo niuansus Ingrida. Taip pat ji dirba interneto portale „Pramogų akademija“, agentūrai padeda organizuoti renginius. Tarkim, neseniai koordinavo šventės „Už gražų vaiko pasaulį“ atlikėjų pasirodymus. Taip pat spėja, ką reikia, išversti iš prancūzų kalbos Lietuvos žmogaus teisių lygos prezidentei Marijai Nijolei Stačiokienei. Kartais lydi į užsienio komandiruotes. „Didelis tempas man patinka. Negaliu ramiai sėdėti. Kartais norisi atsikvėpti, bet dieną ar dvi – ne daugiau“, – džiaugiasi savo atradimais Ingrida. Ji laiminga, kad apsisprendė iš Kauno persikelti į Vilnių. Patinka sostinės gyvenimo sparta, šurmulys. „Manau, Vilnius – Lietuvos įvykių centras. O man patinka suktis tokiose vietose, stebėti, kas vyksta. Man čia gera, – džiaugiasi gyvenimo pokyčiais anksčiau Karmėlavoje su šeima gyvenusi mergina. – Aišku, pasiilgstu tėvų, juos lankau, bet paties Kauno netrūksta. Ir draugų Vilniuje daugiau nei ten. Grįžusi pas tėvus pasideginu kieme hamake, pašukuoju savo šuniuką, aplankau močiutę, lyginu drabužius, tvarkau kambarius – tik tokių reikalų ten nuvažiuoju.“

Rengdama merginas grožio konkursams pati užsimanei viename iš jų dalyvauti?

Įsivėliau (juokiasi)… Turėjau progą į tą konkursą vykti prieš porą metų, bet tada koją pakišo mokslai. Buvau ką tik grįžusi iš Prancūzijos, reikėjo adaptuotis Kaune – visko pasirodė per daug. Ėmiau dvejoti ir nesiryžau. Sakoma, kad kito šanso galima nebesulaukti, bet man pasisekė: gavau dar vieną galimybę jame dalyvauti ir pasiryžau išnaudoti. Buvo išsiųsti mano duomenys, gavome konkurso rengėjų atsakymą, kad esu patvirtinta kaip dalyvė.

Gal į konkursą „Mis Žemė“ važiuoji būtent tu, nes dirbi agentūroje, kuri bendradarbiauja su šio konkurso rengėjais?

Vaje! Baikite taip kalbėti! Tame konkurse dalyvausiu ne pirma iš Lietuvos. Tik kitoms mergaitėms teko laimė vykti tyliai, ramiai. Visi žino konkursus „Mis Lietuva“ ir „Mis pasaulis“, o iš tiesų jų rengiama labai daug. Manau, jei kitas merginas galiu kai ko mokyti, tai ir pati žinių turiu. Fiziniai duomenys – labai subjektyvu. Kad ir geriausių norų turėčiau, nesugebėčiau visiems įtikti ir patikti. Tačiau „Mis Žemė“ – ne supermodelių rinkimai. Mano duomenys atitinka reikalavimus, kuriuos kelia jie. Šio konkurso tema – ekologija. Organizatoriams svarbu, kad merginos būtų komunikabilios, aktyvios, nebijotų reikšti minčių ir idėjų visuotiniais klausimais. Ten bus vykdoma daug labdaros ir ekologijos akcijų. Konkursai jau pasiekė tokį lygį, kad būti tik gražiai nebeužtenka…

Tau aktuali ekologijos tema?

Be abejo! Esu Žemės gyventoja! Man svarbu, kokį maistą valgome, kokį vandenį geriame, kuo kvėpuojame. Nebežinome, kuo Žemę teršiame ir kuo dėl to sergame. Labai palaikau konkurso idėją, smagu, kad tai – ne tik gražių lėlyčių pasirodymas. Beje, jame, be pagrindinės, Mis Žemės, nominacijos, renkamos Mis oras, Mis vanduo ir Mis ugnis.

Filipinuose būsi beveik mėnesį. Kuo prieš kelionę turi pasirūpinti?

Turiu susirinkti drabužius, kuriuos privaloma turėti, pasirūpinti šalies išskirtinumą pabrėžiančia dovana, kuri bus parduota labdaros aukcione. Tačiau dabar man svarbiausia – pasirengti talento konkursui.

Tikriausiai ten dainuosi?

Taip, dainuosiu (juokiasi.)! Ten rodai tai, ką geriausiai sugebi. Nebandysiu iš savęs laužti, ko negaliu. Užaugau su dainomis, dainuosiu ir konkurse. Nuo vaikystės esu gabi kalboms. Nusprendžiau atlikti dainų popuri pagrindinėmis Europos kalbomis. Žinoma, pradėsiu lietuviškai. Noriu, kad visi pamatytų, jog mes, nors ir mažiukai, galime bendrauti ne viena kalba.

Parengti muzikinį numerį, aišku, padės tėvai?

Ne! Aš pati! Jie labai užsiėmę. Daug kas galbūt mano, kad tėveliai ir į konkursą prastūmė. Patarimų dėl dainavimo mama duoda, bet rengiuosi pati. Ir konkursui „Mis Tourism Lithuania“ Patricios Kaas dainą repetavau savarankiškai, nes mama tuo metu sirgo. Ji prašė daryti bet ką, tik nedainuoti. Su drauge pasitarėme, parepetavau, iš mamos spintos tyliai pasiskolinau drabužių. Ji viską pamatė tik per konkursą (juokiasi). Nuo mažens esu savarankiška.

Iki šiol buvai tiesiog Kazlauskų dukra. Norisi, kad tavo pavardė būtų siejama ne su jais, o su tavo darbais?

Mano tėveliai Lietuvoje žinomi, jų darbai matomi, todėl stebimi ir jie patys. Nuo vaikystės turiu etiketę, kad esu jų dukra. Vidurinėje mokykloje labai gerai mokiausi. Sulaukdavau užuominų, kad ne be tėvų pagalbos, nors mama net neidavo į susirinkimus, nes nereikėjo – buvau pavyzdinga mokinė. Kai įstojau į Kauno technologijos universitetą, taip pat buvo kalbų, kad mane tėvai įkišo, nors kartu su kitais laikiau stojamąjį egzaminą… Baigusi KTU patekau į geriausiai techninius dalykus baigusių studentų šimtuką ir gavau net tris fakulteto dekano pagyrimo raštus! Tai – mano pačios nuopelnas. Viską pasiekiau pati!
Dauguma vis dar mano, kad tai darau ne aš, o tėvai. Daug kam atrodo, kad jie mane kiša, stumia. Iš tiesų tėvai nedraudžia imtis veiklos, tarkim, dalyvauti tame konkurse, bet ir neskatina. Kad važiuosiu mokytis į Prancūziją, jiems pranešiau kaip faktą. Taip buvo ir dabar, kai nusprendžiau vykti į Filipinus. Aišku, jie mane palaiko. Kitaip ir negalėtų būti: juk tai – mano šeima. Kiekvienas mano pasiekimas jai teikia didelį džiaugsmą.

Nutarei išvažiuoti į kitą miestą pajutusi, kad metas gyventi savarankiškai?

Yra buities rūpesčių, kurių už mane tėveliai neišspręs. Tarkim, tenka skaičiuoti komunalinius mokesčius. Ir jogurtą ar sūrelį pati turiu nusipirkti (juokiasi). Kai gyvenau kartu, kartais mama atvažiuodavo manęs po paskaitų parvežti namo. O dabar, Ingridėle, turi tvarkytis pati (juokiasi). Kaune buvau jų vaikas, Vilniuje – mano veikla, pati sukuosi. Čia reikia save realizuoti kaip suaugusiam žmogui. Negaliu praleisti pasitaikančių progų!

Trise taip ir neuždainuosite?

Gal ir dainuosime: laiko dar turime (juokiasi)! Iš tiesų, kai buvau mažesnė, kai kada kartu dainuodavome. Jie mane imdavo drauge važiuodami koncertuoti į vaikų namus. Visi trys po vieną stulpelį dainuodavome apie princą, princesę ir pažą… Labai norėčiau būti scenoje su tėvais. Tačiau pirmiausia reikia atrasti savo stilių. Vienas žinomas kompozitorius man dovanojo dainą. Telieka repetuoti ir ją įrašyti.

Norėtum būti dainininke?

Užaugau dainuojančioje šeimoje. Nuolatos būdavau filmavimų, koncertų užkulisiuose. Mane tai labai traukia. Tačiau noriu dainuoti ne tam, kad tapčiau žinoma, o dėl to, kad man labai patinka. Artistams išgyventi, užsitikrinti saugią ateitį nelengva. Turiu rimtą specialybę: norėčiau stabilaus darbo, o dainavimas galėtų būti hobis.

Išoriškai tu labai panaši į mamą…

Esu mamos vaikas (juokiasi). Kartą, kai su tėčiu apsipirkome parduotuvėje, seniai matyta pažįstama manęs vos nesupainiojo su mama. O jei atsiliepiu jos telefonu, niekas net nesuabejoja, kad čia ne mama. Mes labai panašios ir artimos. Būdavo tokių kuriozų, kad prie švediško stalo lėkštes prisikraudavome tokių pat užkandžių, o parduotuvėje nesitarusios nusižiūrime vienodų drabužių. Nuo savo kraujo nepabėgsi… Gal kartais ir negerai, kad mūsų toks stiprus ryšys: sunku atsiplėšti, kai reikia kur nors ilgiau išvykti.

Dainininkas Petras Kazlauskas – netikras tavo tėvas, tačiau vadini jį tėveliu?

Man jis tėtis: juk mamai padėjo mane užauginti! Už tai jam esu labai dėkinga. Mūsų šeimai teko išgyventi įvairių etapų: ir gražių, ir sunkių. Viską perėjome trise.

Sunku būti iš žinomos šeimos?

Tai įpareigoja. Turi gražiai elgtis, mąstyti, ką kalbi, kaip elgiesi. Negalima rodyti liūdesio ar nuovargio, nes kiti pamanys, jog esi pikta ar pasipūtusi. Nėra lengva… Žinomi žmonės stebimi pro didinamąjį stiklą. Kad ir šitas konkursas: iki manęs ten važiavo tikrai daug mergaičių, bet jos nepatraukė didelio visuomenės dėmesio.
Būdama Kazlauskų dukra turėjau nuostabią dovaną – vaikystę praleisti tarp artistų. Kai kam galbūt tai buvo nepasiekiama, pramogų pasaulio blizgučius jie matydavo tik per televizorių, o aš ten gyvenau! Tėvų kolegos mane labai mylėjo. Prisimenu, kaip Rytis Cicinas iš Turkijos man parvežė basutes, Nelly Paltinienė iš Vokietijos atvykdavo su šokoladais. Jaučiau didžiulę tėvų kolegų globą ir rūpinimąsi. Jie mane visada sveikina su gimtadieniu. Atsimenu, kartą Rytis atgabeno tokią puokštę, kad pro duris netilpo. Dovanomis, visokiais nagų lakais su blizgučiais, drabužėliais apipildavo Džordana Butkutė. Man labai malonu, kad ji vis dar pasikabinusi ant kaklo mano dovanotą sidabrinį kryžių. Dainininkai ir dabar klausia, kaip man sekasi, kodėl pabėgau į Vilnių. Scena, artistai mano vaikystę labai papuošė. Ji buvo smagi. Turiu labai gražių prisiminimų.

Liveta Kazlauskienė net dalyvavo laidoje „Pagal mamą“, kurioje vaikinai pagal mamą rinkosi antrąją pusę, o tu vis tiek dar viena?

Tuomet turėjau širdies draugą (juokiasi). O dabar mano širdelė išleista atostogų. Esu susikoncentravusi į darbą, veiklą, karjerą. Simpatijų ir draugų turiu, tik ne visada jiems užtenka laiko.

Tačiau, jei kas nors kristų į širdį, darbas tikriausiai netrukdytų?

Iš tiesų, kai esu įsimylėjusi, atrodo, kad daugiau nieko nereikia… Nenusigręžiu nuo vaikinų. Esu gyva, bendraujanti. Jei atsirastų žmogus, kuris, pajusčiau, virpina man širdelę, kodėl gi ne? Kai įsimyliu, į jausmus pasineriu visa galva. Meilė juk teikia džiaugsmą!