Jurgita Tvarijonaitė: nebevadinkite manęs seksualiausia!

Prie Jurgitos Tvarijonaitės (32) pavardės taip norėtųsi pridėti žodelytį „seksualioji“… Juk tiek metų buvo įdomi pirmiausia būtent dėl to, kad ji – seksuali moteris, užsienyje karjerą darantis modelis.
Foto naujienai: Jurgita Tvarijonaitė: nebevadinkite manęs seksualiausia!
Oksanos Točickajos (OKSIK) nuotrauka / zmones24.lt

Prie Jurgitos Tvarijonaitės (32) pavardės taip norėtųsi pridėti žodelytį „seksualioji“… Juk tiek metų buvo įdomi pirmiausia būtent dėl to, kad ji – seksuali moteris, užsienyje karjerą darantis modelis. Žinau, šįsyk dėl šio apibūdinimo Jurga supyktų: dabar visos jos mintys sukasi apie šešių mėnesių sūnų Tomą Juozapą. Šiandien ji labiausiai laukia, kada atžalai prasikals antrasis dantukas.

Kaip tave pristatyti?

Nežinau… Tik ne seksualioji, gerai (juokiasi)? Nuo to žodžio mane jau pykina. Pristatyk paprastai: „Mama“.

Manai, kad ja tapusi nebesi tokia seksuali?

Nežinau… Apskritai pasaulyje seksualiausiomis dažnai pripažįstamos maitinančios mamytės, kurios iš tiesų žino, kas tai yra, o ne piemenės, kurios bando demonstruoti neturimą seksualumą. Aš nepretenduoju būti jokia „-iausia“.

Nori nenori – niekas neklausia: tokį epitetą prikabina, ir viskas.

Kodėl seksualiausia vadinama būtent aš?! Galima surinkti būrį merginų, kurios taip pristatomos džiaugtųsi. Aš dabar – mama! Ideali mama (juokiasi)!

Švytintis veidas išduoda, kad tau tas statusas labai malonus?

Dabar man motinystė – aktualiausia tema. Galima išprotėti: daugiau apie nieką nekalbame, tik apie lelių. Viskas sukasi apie jį. Būti mama – labai geras jausmas. Neturėdama vaiko to nepatirsi. Tame jausme telpa viskas: meilė, apsauga, globa, džiaugsmas, skausmas… Aišku, vargelio yra, bet tai nepalyginama su džiaugsmu, kurio gaunu, kai atsikėlusi naktį matau bedantę Tomuko šypseną. Sūnus man – dopingas. Jis atima, bet ir duoda: yra grįžtamasis ryšys. Neįtikėtina, kad bejėgis mažylis, negalintis nei vaikščioti, nei kalbėti, šeimoje tampa bosu. Visas pasaulis sukasi apie jį. Mes jį taip ir vadiname – bosu (juokiasi).

Manau, kada nors turi baigtis tas užsitęsęs „medaus mėnuo“ (juokiasi). Turime suvokti, kad vaiką pagimdai, paleidi į pasaulį ir jis tau nebepriklauso. Kartais atžala mamoms atrodo kaip nuosavybė, o sūnaus ir mamos ryšys dažnai būna ypač tamprus. Bijau, kad nebūčiau per daug prisirišusi, kad nebūtų baisu paaugusį sūnų paleisti iš akių. Visur turi būti proto ribos.

Viskas būtų kitaip, jei jis augtų ne vienturtis.

Su Edgaru diskutuojame ir apie tai… Kol kas reikia su pirmu susitvarkyti (juokiasi). Aišku, norėčiau antro vaiko, bet iš pradžių pirmasis turi paaugti. Jei Dievas leis man planuoti, antro norėčiau, kai būsiu arti keturiasdešimties.

O kaip tavo svajonės apie keturis vaikus?!

Lengva svajoti, kai esi netekėjusi mergaitė… Vienu metu ir penkių, ir šešių norėjau. Labai lengva šnekėti, kol neturi vaikų, bet jų susilaukus, matyt, daugelio nuomonė pasikeičia. Nors mūsų sūnus labai geras, vis tiek jam reikia daug duoti. Motinystės atostogos ne šiaip sugalvotos, ne dėl poilsio. Tai – labai sunkus darbas.
Žinau, kad ir antras mano vaikas bus taip pat vyriškosios lyties, nors labai norėčiau mergaitės.

?!.

Ir pirmojo lytį žinojau anksčiau, nei pasakė gydytojai. Turėsiu dar vieną atžalą – taip pat berniuką. Tarp vyrų man lemta gyventi (juokiasi). Tai žinau taip tiksliai… Ir ne tik apie vaikus: yra su manimi susijusių ateities dalykų, kuriuos labai tiksliai galėčiau išvardyti, bet gal kol kas nesakysiu (juokiasi)...

Kieno garbei sūnų pavadinote Tomu Juozapu?

Niekieno! Šiek tiek domiuosi chiromantija. Visi didieji žmonės turi du vardus. Norėjome, kad abu būtų šventi, gražiai skambėtų. Nesakau, kad mano vaikas bus genijus. Svarbu, kad būtų geras žmogus. Du vardai svarbūs jo likimui užkoduoti. Jie neša sėkmę. Vaikas turi du globėjus.
Kol neturėjau atžalos, tuo visiškai nesidomėjau, o dabar man įdomu viskas, kas susiję su mažyliais. Skaitau knygas vien apie vaikų auginimą ir auklėjimą. Po ilgo laiko dabar imsiuosi kitokios literatūros – itališkai skaitysiu draugų atsiųstą romaną apie mafiją (juokiasi). Noriu prisiminti italų kalbą.

Gal jau planuoji darbus Milane?

Ne, tiesiog ta kalba man graži. Labai ilgiuosi Italijos, ten gyvenančių žmonių temperamento, maisto, saulės. Jei dabar ryte keliuosi nepailsėjusi, bet lauke – saulėta, tai iš karto man pakrauna energijos, puolu tvarkytis. Tačiau jei saulės nėra – nuotaika prislėgta, aš vos gyva, mieguista, nenoriu nieko daryti. Sakau, kad turėjau gimti Italijoje!

Kada pastarąjį kartą ten buvai?

Neklausk… Metus dirbau Lietuvoje, paskui laukiausi, pusmetis vaiką pati maitinu – nebuvau mažiausiai porą metų. O anksčiau skraidydavau kas keturios dienos: Milanas–Vilnius, Vilnius–Milanas…

To laiko pasiilgai?

Su sūnumi nenuobodu. Būdama su juo, kartais juokiuosi iki ašarų. Vaikas į namus įneša gyvybės. Sakau, kur jis buvo anksčiau, neįsivaizduoju, kaip galėjau be jo gyventi. Dabar man trūksta tik miego. Kai gimė Tomas, per tuos pusę metų dar nė karto neišsimiegojau, kiek norėčiau.
Anksčiau labai daug keliavau, nutūpti, pradėti gyventi sėsliau buvo sunku. Dabar žiūriu į lėktuvą ir svarstau, kokia mano praeitis juo skrenda (juokiasi). Tačiau sūnus jau ūgtelėjo, jau „prie vyrų“. Kai pati nebemaitinsiu, galėsiu dienai kitai vaiką su tėvu palikti ir nuvyksiu į Milaną.
Ketinu rudenį ir apie darbus pradėti galvoti. Beje, jau turiu pasiūlymų!

Kas tave vilioja?

Turiu rimtą pasiūlymą dirbti lietuviškoje televizijoje, bet kol kas nesakysiu, nei kurioje, nei su kuo, nei kada.
Nukrito per nėštumą priaugtas svoris, liko pora kilogramų – ir apie modelio darbą galėsiu pagalvoti. Tie kilogramai – kažkokie mistiniai: kai laukiausi, nieko nedarydama jų trisdešimt priaugau, o kai pagimdžiau, jie nieko nedarant ištirpo, nors maniau, kad teks pastangų įdėti.

Vadinasi, modelio darbui nesakai „viso gero“?

Ant mano kūno – nė vienos strijos! Man sakė, kad jei priaugsiu daugiau kaip dvidešimt kilogramų – suplyšiu. Buvau su tuo susitaikiusi, nes labai norėjau vaiko. Nors priaugau trisdešimt, neatsirado nė vienos strijos. Viskas grįžta į savo vietas, jau mūviu „mergautinius“ džinsus. Italų agentūra, kuriai priklausau, skambinėja, klausinėja, kaip mano reikalai. Aš – vienas geriausių jų modelių.
Dažniausiai modelių, paprastų modelių, karjera trunka daugiausia iki dvidešimt penkerių. Tačiau stipriausi, geriausi profesionalai, turintys vardą, išlieka ilgiau. Agentūros atstovai sako, kad jei negalėsiu pozuoti su bikiniais, man ras kitokių darbų. Sakau, galėsiu ir su bikiniais – tik duokite laiko (juokiasi). Jų prašiau pusę metų neskambinti, nes žinojau, kad pati maitinsiu vaiką. Jis paaugs – žiūrėsime. Aišku, Milane nebesėdėsiu, pirmyn atgal kas kelios dienos nelakstysiu, į atrankas nebevaikščiosiu. Faktas, kad tai nebebus pagrindinis mano darbas – tik pomėgis. Apskritai užsienyje modeliu galima dirbti iki senatvės: fotografuotis katalogams, pristatyti brandesnio amžiaus moterų drabužius, reklamuoti skalbimo miltelius ar margariną (juokiasi).

Tavo, modelio, biografijoje yra ir erotinių fotosesijų. Dabar, kai esi mama, pikantiškoms nuotraukoms pozuotum?

Nemanau, kad vaikui užaugus man bus gėda dėl nuotraukų kokiame nors kalendoriuje. Sūnų auklėsiu, kad būtų laisvas žmogus, laisvesnis už mane. Su juo siejame dideles svajones – jau planuojame, kur jis mokysis (juokiasi). Aišku, svarbiausia, kad Tomas Juozapas būtų sveikas. Kiekviena mama su savo atžala sieja gražiausias svajones, kiekvienai saviškis yra pats gražiausias.

Ką apie tavo planus vėl imtis modelio darbo sako sužadėtinis?

Jam gal patogiausia, kai sėdžiu namuose. Kai mane žurnalai vėl pradėjo kviesti fotografuotis, duoti interviu, Edgarui buvo šokas. Rimtai kalbėjomės, vėl išsiaiškinome, kokių kiekvienas turime teisių, ko siekiame. Aš nesikišu į jo reikalus, nes nelabai nusimanau, paprašiau, kad jis nelįstų į mano. Susitarėme, kad kaip man reikia, taip darau, o jis neklaus, kodėl taip elgiuosi. Edgarui turėjau paaiškinti, jog fotografuojuosi kokiam nors viršeliui ne todėl, kad esu garbėtroška. Žinau, ką darau, turiu tikslą. Tarkim, dalyvavau vienoje televizijos laidoje, o po jos sulaukiau darbo pasiūlymo. Gal kam nors įdomu, kaip dabar atrodau, ką galvoju, kuo gyvenu...

Kodėl nesutinki fotografuotis su vaiku?

O kodėl turėčiau? Su Edgaru nesifotografuoju, nes jis nenori. Turėčiau paklausti ir sūnaus nuomonės, o jis ją pasakyti dar per mažas (juokiasi). Nerodyti vaiko – tikrai ne mados reikalas, nelaukiu, kol kas nors pasiūlys pinigėlių, tikrai taip nėra! Yra žmonių, kurie manęs nemėgsta, man pavydi – noriu atžalą nors taip apsaugoti nuo piktų žvilgsnių.

Anksčiau sakydavai, kad su Edgaru taip ilgai esi kartu, nes daug laiko praleidžiate atskirai. Kaip yra dabar, kai drauge būnate nuolatos?

Viskas pasikeitė! Renkantis antrąją pusę iš pradžių imponuoja išorė, paskui – vidus. Kai tampi mama, vyras tave myli, vertina visai ne už tai, kaip atrodai. Dabar mes vienas kito nepastebime – matome tik sūnų. Vaikas mus sujungė visam gyvenimui. Neįsivaizdavau, kad Edgaras bus toks geras tėvas ir vyras. Jis nepraleido nė vienų Tomo maudynių, nė vieno jo naujo gyvenimo įvykio. Savo santykius vadiname „leliškais“ (juokiasi). Tačiau tai laikina. Sūnus paaugs, ir mes vėl galėsime vienas kitam skirti dėmesio.
Gal pagaliau planuojate vestuves?

Joms jau turiu planą chuliganą! Turėtų būti kuklios-prabangios. Vyks ne Lietuvoje, todėl ir jokio ažiotažo nebus. Jose gal net artimieji nedalyvaus. Kol kas neturime numatę vestuvių datos. Viena iš idėjų – susituokti kruize, į kurį suteikti Santuokos sakramento pakviestume savo šeimos kunigą. Tai būtų kartu ir vestuvės, ir medaus mėnuo. Nenoriu jų švęsti Lietuvoje, užsakytame restorane, su baltąja mišraine, rūtų vainikėliu. Nenoriu tradicinio baliaus, sėdėjimo prie stalų! Jei man būtų dvidešimt ir su Edgaru draugautume pusmetį, aišku, viskas atrodytų kitaip. Tačiau liepos trečiąją sueis šešiolika metų, kai mes kartu! Juokaujame, kad netrukus – po devynerių metų – švęsime ir sidabrines vestuves (juokiasi). Nesvarbu, oficialiai susituokęs ar nesusituokęs, jei turi vaiką, mano nuomone, esi šeima. Mums ją teliko patvirtinti Dievulio akivaizdoje. Esu gana tikinti, ta priesaika man svarbi.

Pamažu grįžti į viešumą, vėl dalyvauji vakarėliuose.

Buvau išėjusi tik porą kartų! Tačiau ne tiek aš noru degiau, kiek Edgaras mane spyrė lauk iš namų, kalbino kur nors išeiti prasiblaškyti. Nemanau, kad būdama su vaiku save skriaudžiu. Kasdien turiu dvi valandas savo reikmėms: galiu nuvažiuoti į grožio saloną, pasivaikščioti po parduotuves. Tikrai nesu vergė (juokiasi)! Kol kas Edgaras negali manęs išleisti ilgesniam laikui, nes vaikas negeria pieno iš buteliuko. Kartą manęs grįžtančios alkanas laukė šešias valandas.

Vadinasi, nesijauti uždaryta erdviuose namuose?

Esu ideali namų šeimininkė! Juokauju, iš tiesų savęs neidealizuoju (juokiasi). Tačiau vakar kepiau čeburekus, Velykoms pati gaminau tortą. Man tai patinka, jaučiu „kaifą“. Malonu tvarkytis naujuose mūsų namuose. Nesakau, kad lengva, bet kol noriu tai daryti pati, tol nesamdysiu pagalbos. Vis dar smagu tvarkyti namus, ruošti valgį, vaikui keisti sauskelnes. Tačiau nenorėčiau namuose sėdėti kokius penkerius metus. Nemanau, kad vyras tai įvertintų. Ir dabar kažin ar vertina.
Turiu sau numačiusi daug profesinės veiklos. Nesuprantu žmonių, kurie skundžiasi, kad neranda darbo. Galvoju, kad tinginiai dabar turi labai gerą alibi: krizė. Aš jos nejaučiu: tikrai parduotuvėje nežiūriu, kiek kainuoja kuris produktas.

Nesi draugo išlaikoma namų šeimininkė?

Ne! Manau, kad moteriai svarbiausia – būti nepriklausomai nuo vyro. Yra manančių, kad bus nešiojamos ant rankų, galės disponuoti vyro pinigais ir laisvai gyventi. Iliuzija! Gali taip gyventi, bet nebūsi laiminga, nes nuolatos turėsi prie jo taikytis, būsi priklausoma, jo valdoma. Neįsivaizduoju, kad mane kas nors valdytų! Būtina turėti kur ir iš ko gyventi. Pavojinga būti tik nuo vyro priklausoma namų šeimininke.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius