Vardas, pavardė: Marijus Mikutavičius.
Pravardės: draugai vadina Marka; nervinasi, kai žurnalistai jį vadina „svajonių jaunikiu".
Gimimo data, vieta: 1971 04 19, Lazdijai. 37 m.
Šeiminė padėtis: išsiskyręs.
Išsilavinimas: 1994 m. Vilniaus universitete įgijo žurnalistikos bakalauro diplomą, šiuo metu ten pat siekia politologijos studijų magistro laipsnio.
Pasiekimai: dainininkas, žurnalistas, televizijos laidų vedėjas; studijų metais įkūrė grupę „Bovy" ir su ja įrašė albumą „Bovy su Marijonu"; pradėjęs solinę karjerą, išleido du albumus: „Pasveikinkit vieni kitus" (2004) ir „Baigėme mokyklą" (2008); televizijos žiūrovams tapo žinomas pradėjęs vesti jaunimui skirtą laidą „Tangomanija"; šiuo metu veda televizijos žaidimą „Taip arba ne" ir laidą „Humoro klubas".
Dainininkas ir televizijos laidų vedėjas tikina, kad taip grubiai kaip Modestas Vaišnoras apie Nijolę Pareigytę pats niekada nepajuokautų, tačiau Laimučio Pinkevičiaus noras teisybės ieškoti teismuose „Auksinių svogūnų" rengėjui yra nesuprantamas.
- Turbūt jau girdėjai, kad „Auksinius svogūnų" rengėjus (tu esi vienas iš jų - aut. past.) Laimutis Pinkevičius ketina paduoti į teismą. Gal tas šmaikštus tekstas apie padidintus papus - Tavo rankų darbas?
- Na, tekstus mes rašėme bendromis pastangomis. Papai tikrai ne mano žodis. Aš jo pats nemėgstu. Ten buvo žodis „krūtys", bet kažkas įrašų studijoje nusprendė savaip. O dėl teismų... Aš nelabai žinau šios situacijos, taip pat nežinau, kaip tekstas susijęs su minimu verslininku. Toje dainoje apskritai nebuvo minimos jokios pavardės ar vardai. Tai tiesiog buvo tekstas apie savanaudes moteris. Ar dabar mus į teismą paduos visos krūtis pasididinusios moterys? Jei taip, tuomet kaip jos formuluos ieškinį?
- Teismais grasino ir Nijolė Pareigytė, apie kurią Tavo vedamame „Humoro klube" pašmaikštavo Modestas Vaišnoras. Ar nemanai, kad buvo peržengtos padorumo ribos?
- Manau. Negerai, kad mes įskaudinome moterį. Nesijaučiu laimingas.
- Ar svarstėte - iškirpti tą juokelį ar ne?
- Pasakysiu atvirai - mes daug kartų jau esame tai padarę. Tąkart jis tiesiog praslydo. Sako, kartais ir lazda iššauna.
- Ar leistumei sau taip pajuokauti?
- Ne. Manęs tiesiog neerzina daugelis dalykų taip, kaip galbūt nervina Modestą. Jis jaunesnis, ir aš jį netgi suprantu. Mūsų žvaigždės, pardavinėdamos savo gyvenimus viešumai, ne visada supranta, kad kitoje visuomenės pusėje nėra tų bučinukų, prie kurių jos pripratusios. Labai klysta, kas mano, jog ten scenoje buvo tik tualetinis mokyklos bajeris. Mano galva, tai buvo asmeninė pozicija į kai kuriuos socialinius reiškinius.
- Ar tokio žanro laidoje turi būti kokios nors ribos?
- Žinot, ribų nėra tik interneto portalų komentaruose, kur kiekvieną dieną kažkas pasislėpęs po „nicku" skiedžia viską, kas tik ant seilės užeina, o visuomenei tai atrodo natūrali demokratija. „Humoro klube" suaugę žmonės su vardais ir pavardėmis dėsto savo nuomones, pastebėjimus ar paprasčiausiai juokauja. Gal kartais stiprokai kažką patraukia per dantį, bet man jie atrodo kur kas geresni piliečiai nei patriotas Petras Gražulis, rengiantis reportažus iš Seimo.
- Neretai Tavo laidoje juokaujantys vaikinai „užvažiuoja" ir ant Tavęs. Ir gana skaudžiai. Kodėl neprašai iškirpti?
- Mes tiesiog nenorime virsti dar viena tų laidų, kuriose svetimus uja, o saviškius glosto. Tos chebros akimis aš galbūt niekuo nesiskiriu nuo bet kurio kito žinomo personažo. Dievaži nejudinsiu nė piršto, kad pasinaudočiau kažkokiomis televizinėmis galiomis. Tai būtų nyku.
- Neseniai Tau atlikta kelio operacija. Kaip dabar jautiesi? Ar ilgai teks vaikščioti su lazda?
- Su lazda dar vaikščiosiu trylika metų. Kaip replikavo Vytautas Šapranauskas: „O, tai jau nedaug liko." (juokiasi)
- Kaip žmonės reaguoja pamatę Tave su lazda kokiame nors bare? Užjaučia? Užleidžia atsisėsti?
- Keista, bet mane pora kartų netgi pavežė nepažįstami žmonės. Dievaži pradėsiu elgetauti, jeigu taip sekasi sukelti gailestį (šypsosi).
- Už traumą gali „padėkoti" futbolui, kurio turbūt vis tiek neatsisakysi...
- Visi sportuojantys žino, kad vieną dieną tai gali atsitikti, tad tragedijos iš to nedarome. Man jau geriau trauma žaidimų aikštelėje nei kokia kvaila išvarža grybaujant.
- Tęsiant futbolo temą - ar tokios Lietuvos ir Prancūzijos rinktinių kovų baigties ir tikėjaisi? Gal giliai širdyje dar tikiesi, kad Lietuva pateks į Pasaulio čempionatą?
- Realiai vertinant, įvyko taip, kaip greičiausiai turėjo įvykti. Su pasauliniais futbolo monstrais mums dar sunku lygintis, tačiau tame nėra jokios nevilties. Reikia tik dėkoti, kad turime kovojančią komandą, padovanojusią mums kelis puikius vakarus. Nelabai tikiu, jog mes keliausime į Afriką. Aš labiausiai džiaugiuosi, kad komandos žaidime yra aistra ir drąsa, ko labai ilgai trūkdavo mūsų rinktinėms.
- Buvo laikai, kai nekoncertuodavai metų metus, o pastaruoju metu pasirodai gana dažnai, nors visi verkia, kad krizė. Anksčiau nejutai poreikio ar nesijautei reikalingas?
- Aš visada nors truputį koncertuodavau, tik grafikus derindavau su kitais darbais. Dabar prioritetą teikiu koncertams.
- Balandžio 29 d. Vilniuje vyks Tavo koncertas, kuriame koncertuos daug svečių: Aistė Smilgevičiūtė, Mantas, ŽAS. Kokia proga rengiamas šis išskirtinis koncertas?
- O kokia dar proga rengiami koncertai? Tiesiog užsigeidėme didesnės salės, daugiau žmonių, tad pasikvietėme ir draugų, kad būtų įdomiau ir įvairiau. Norisi gero vakaro su polėkiu, su šėliojimais, su jautriomis dainomis arba tiesiog kvailai išsidūkti. Geras triukšmingas koncertas yra viena iš retų vietų, kurioje mūsų įtarioje visuomenėje dar gali pasijusti gyvu žmogumi.
- Balandžio 19-ąją Tau sueis 38 metai. Tave gąsdina tas skaičius?
- Na, nepasakyčiau, kad esu labiau išsigandęs nei tada, kai suėjo 28-eri. Pavasaris toks pats nuostabus kiekvienais metais.
- Prisiminiau, kad esi žemvaldys. Gal jau ką nors toje savo žemėje darai, pavyzdžiui, kokius trobesius pasistatei?
- Nieko aš ten nedarau. Rudenį ten būna kazlėkų, o vasarą - žemuogių. Ko dar reikia?
- Kaip sekasi mokslai? Ar po pirmos sesijos nebuvo noro viską mesti? O ir kita sesija nenumaldomai artėja...
- Tiesą sakant, nesijaučiu gerai, nes šiek tiek apsileidau - buvo visokių reikalų. Bet dabar viskas aprimo, tad reikia susikaupti ir vėl kibti į mokslus. Bilas, tas pirmūnas, ko gero, nepraleido nė vienos pamokos. Man, tokiam neišprususiam, darosi gėda su juo bendrauti (juokiasi).
Apie gerbėjas
Pernai su žmona Regina Renčeliauskaite išsiskyręs dainininkas naujos mūzos nesurado, nors gerbėjų turi į valias. Tiesa, net ir kalbėdamas apie fanes, Marijonas kaip visuomet išlieka kuklus: „Gerbėjų būdavo ir dabar yra, tačiau tikrai jų nėra tiek, kaip žmonės susidaro įspūdį iš kitų pramogų veikėjų kalbų." O ar dėl jo muzikos alpstančios gerbėjos turi nors nedidelį šansą užkariauti Marijono širdį? „Aš nežinau. Tiesą sakant, bijau pažinčių, kurias inspiruoja tai, kad aš daugiau žinomas. Santykius su žmonėmis visada geriau pradėti nuo tuščio lapo. Išankstinė nuomonė dažnai - prastas patarėjas", - sako dainininkas.
