Dizainerio Seržo Gandžumiano rytas prasideda ne nuo puodelio stiprios kavos, bet nuo stiklinės tyro vandens. Baigęs darbus ir užvėręs studijos duris, dažniausiai jis skuba ne į vakarėlius, bet į atokiau nuo sostinės šurmulio esančius jaukius namus, kur sielos ramybę atgauna darydamas jogos pratimus bei medituodamas.
Kaip „užsikrėtėte" sveikos gyvensenos virusu?
Man visada norėjosi gyventi sveikiau. O kai turi norų, jie ir pildosi. Tinkamu laiku atsiduri tinkamoje vietoje, sutinki tau siųstus žmones. Tikiu posakiu, kad guru pas žmogų ateina tada, kai mokinys pasiruošęs jį priimti. Taip nutiko ir man. Daugiau nei prieš dvidešimt metų važiuodamas traukiniu susipažinau su vienu garbaus amžiaus žmogumi, kuris mane „užkrėtė" joga.
Ir nuo to laiko joga tapo neatsiejama nuo jūsų gyvenimo?..
Pradėjau joga rimtai domėtis, rinkti informaciją, nors tuometinėje Sovietų Sąjungoje literatūros šia tema buvo labai mažai. Tačiau kai ieškai, visada randi. Sužinojau, kad mano giminaitis, gyvenantis Tbilisyje, taip pat praktikuoja jogą. Jis ir tapo pirmuoju mano jogos mokytoju.
Kuo dar, be jogos, užsiimate?
Medituoju, praktikuoju reiki. Visa tai mano gyvenime atsirado taip pat natūraliai - užsiimdamas joga, pajutau, kad keičiuosi ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Atsirado poreikis eiti į priekį, tobulėti. Taip susidomėjau dar viena dvasine praktika - reiki, kuri puikiai padeda atsipalaiduoti, suteikia energijos. Dabar dažnai net užmiegu užsidėjęs rankas ant kūno.
O kaip prasideda įprastinė jūsų darbo diena?
Vos prabudęs tuojau pat nešoku iš lovos. Rytą pradedu nuo savimasažo. Masažuodamas tam tikrus kūno taškus, išsibudinu. Atsikeliu žvalus ir energingas. Tada išgeriu stiklinę drungno vandens su citrinos sultimis. Vandenį, kad prisipildytų energijos, septynis kartus perpilu iš vieno indo į kitą. Tada mažais gurkšneliais išgeriu. Būtinai geros nuotaikos! Nusiteikimas ypač svarbu. Toliau seka įprastos vandens procedūros. Tačiau po kontrastiniu dušu tikrai nelendu. Nors daugelis įsivaizduoja, kad ledinis vanduo kūnui labai į naudą, aš manau, kad tokios procedūros - tarsi šoko terapija. Prausiantis po kontrastiniu dušu, organizmas nesupranta, kas vyksta, ir išskiria didelę dozę adrenalino. Prie to priprantama, tai - kaip narkotikas, nuo kurio tampi priklausomas. Ateityje to adrenalino reikia vis daugiau ir daugiau. Kūno nereikia „gąsdinti", reikia jį mylėti, paglostyti. Rytais nepamirštu ir maldos bei meditacijos.
Turite marias laiko, kad galite tiek daug laiko skirti rytiniams ritualams?
Jei laiko turiu nedaug, viską galiu atlikti ir per pusvalandį. O kai esu laisvesnis, pavyzdžiui, savaitgaliais, savo ritualams skiriu ir dvi valandas.
O kelintą valandą paprastai keliatės?
Vasarą geriausia eiti miegoti dešimtą, o keltis švintant. Žiemą miego reikia šiek tiek daugiau. Tačiau kelių valandų miego per parą man visiškai užtenka. Jei atsigulu apie dešimtą, natūraliai atsikeliu apie pusę keturių.
Ar visada stengiatės daryti tai, kas jums malonu?
Visa, ką darau, atlieku nuoširdžiai ir su meile. Kiekvienas darbas turi teikti daug džiaugsmo. Priešingu atveju net neverta jo imtis.
Atrodo, daugelis paprastų, žemiškų dalykų jūsų net nedomina, populiarumo jūs taip pat nesivaikote, tad kodėl dalyvavote TV šokių projekte?
Šokiai mane visada žavėjo. Dalyvavimas TV projekte buvo savotiška patirtis, prisilietimas prie to materialaus pasaulio, susipažinimas su naujais žmonėmis. Su nauja patirtimi ateina ir naujas gyvenimo suvokimas. Kad atsidurtum ten, kur turi būti, prieš tai turi nueiti tam tikrą kelią.
O kaip auklėjate savo vaikus?
Darau viską, kad jie augtų sveiki ir laimingi. Kai vaikai nakvoja mano namuose, rūpinuosi jų savijauta. Stengiuosi, kad ir dukra, ir sūnus jaustųsi komfortiškai.
Vis dėlto kiekvienam reikia skirtingos priežiūros, individualios pagalbos. Pavyzdžiui, septynmetei dukrai Ani prieš miegą darau specialų masažą, po kurio ji labai atsipalaiduoja, nusiramina, susigrąžina per dieną iššvaistytą energiją. O itin akyviam sūnui Aaronui vakarais, kad greičiau nusiramintų ir užmigtų, seku pasakas bei spaudau tam tikrus taškus pėdose. Gražu būna žiūrėti, kaip jis rimsta, ima žiovauti, galiausiai užmiega.
Kur mokėtės masažo paslapčių?
Kai ėmiau domėtis senąja indų, kinų medicina, nusprendžiau pats šmokti daryti masažą. Rugsėjį Ispanijoje turėčiau atsiimti kinų medicinos mokslo diplomą. Šios medicinos paslapčių teko mokytis kelerius metus.
Maistui tikriausiai taip pat skiriate ypatingą dėmesį?
Stengiuosi maitintis sveikai. Tiesa, kai tik atvažiavau gyventi į Lietuvą, pagrindinis maistas buvo mėsa su bulvėmis, didžkukuliai, o man norėjosi ko nors lengvesnio. Todėl, jei būdavo galimybė, rinkdavausi daržoves, vaisius, sūrį. Laikui bėgant supratau, kad mėsos mano organizmui visiškai nereikia.
Žinoma, reikia žinoti, kuo ją keisti ir kaip maitintis. Pagal ajurvedą, vertingas tas maistas, kuris kramtomas nepraranda skonio, darosi vis skanesnis. Jei šiek tiek pakramtę nebejaučiame malonaus skonio, valgydami negausime jokios energijos. Tokio maisto, kurio skonį pajuntame tik iš pradžių, o kramtant jis dingsta, organizmui norisi vis daugiau ir daugiau, todėl rizikuojame persivalgyti ir, svarbiausia, su maistu negauname beveik nieko naudingo, o tai, ką gauname, vėliau virsta toksinais ir nereikalingomis maisto atsargomis. Jei tik yra galimybė, visada stengiuosi valgyti šviežiai paruoštą maistą.
Ir pats esate puikus kulinaras. Ar lieka laiko sukinėtis virtuvėje?
Taip. Dažniausiai maistą gaminu pats. Stengiuosi gaminti pagal ajurvedą. Tikiu, kad svarbūs ne tik būsimo patiekalo ingredientai, bet ir įrankiai, su kuriais gamini. Pagal ajurvedą, nepageidaujama gaminti ir valgyti metaliniais įrankiais ir indais.
Ar pats laikotės šių rekomendacijų?
Kiek įmanoma, taip. Namuose valgau mediniais pagaliukais arba sidabriniu šaukštu. Sidabras - unikalus metalas, nes sugeba išlaikyti maiste esančią energiją. Valgant labai svarbus ir nusiteikimas. Prastos nuotaikos geriau iš viso nevalgyti. Svarbu, kad šį procesą lydėtų džiugi nuotaika, geri palinkėjimai, nes valgymas iš tiesų - ypatingas ritualas.
Ar savo vegetariškais patiekalais vaišinate ir draugus?
Tiesa, mėgstu gaminti ir geriems bičiuliams.
Alkoholis tikriausiai jūsų vakarėliuose - „uždraustas vaisius"?
Visiškai ne. Tiesa, nesu tas, kuris nuėjęs į parduotuvę perka pigų alų, nes „reikia išgerti", tačiau gero vyno ar konjako su draugais išgerti tikrai neatsisakau. Tiesa, vienas pietaudamas ar vakarieniaudamas niekada negeriu.
Iš šono žiūrint, atrodo, kad jūsų gyvenimas beveik tobulas - visada esate geros nuotaikos, o užklupusius sunkumus, pavyzdžiui, išsiskyrimą su žmona, taip pat įveikiate be didelių sunkumų?
Gyvenimas yra įvairus: būna ir sunkių akimirkų, ir lengvų, kartais tikrai sunku priimti teisingą sprendimą tam tikrais klausimais ar blaiviai, be streso įvertinti situaciją. Tomis sunkiomis akimirkomis ir padeda meditacija, joga bei kitos dvasinio tobulėjimo praktikos. Medituodamas dažnai gaunu atsakymą į rūpimą klausimą, žinau, kaip elgtis tam tikroje situacijoje.
Ar visada lengva susitaikyti su tokia realybe, kokia ji yra?
Jei esi kažkuo nepatenkintas, vadinasi, nesugebi įvertinti dabarties momento. Jei galvoji apie ateitį, baiminiesi, kas bus po mėnesio ar metų, neišgyveni šios sekundės džiaugsmo. Neigiamai galvojant apie savo ateitį, neįmanoma jos sukurti teigiamos. Rytų patarlė byloja: jei nėra šventės kelyje, nebus šventės ir kelio gale. Taigi nesidžiaugdamas tuo, ką turi, šviesos nematysi ir ateityje. Daugelis laimingų žmonių arba žino šias taisykles, arba intuityviai pagal jas gyvena. Neprarasti optimizmo man dažnai padeda ir tikėjimas, kad visa, kas vyksta, tik į gera.
