Vardas, pavardė: Diana Frances Spencer.
Gimimo-mirties data, vieta: 1961 07 01, Sandringemas, Anglija,-1997 08 31, Paryžius, Prancūzija.
Šeima, kurioje gimė: tėvas - lordas Spenceris (Althorpo vikontas), mama - Frances (Althorpo vikontė); Diana turėjo dvi vyresniąsias seserys Sarą ir Jane bei jaunesnįjį brolį Charlesą.
Meilės nuotykiai: po skyrybų draugavo su Doddžiu al Fayedu (1955-1997).
Šeiminė padėtis: 1981-1997 m. buvo ištekėjusi už Velso princo Charleso (60), santuokoje susilaukė dviejų sūnų - Velso princo Williamo (26) ir Velso princo Henry (24) .
Pasiekimai: viena žymiausių XX a. pabaigos pasaulio moterų, garsėjusi visuomenine veikla ir nuoširdumu.
Kartais ji elgdavosi keistai ir netgi banaliai, o kartais jos poelgiai nustebindavo gilumu ir rimtumu. Tačiau svarbiausia - Diana bet kurioje situacijoje sugebėdavo išlikti žmogiška bei nuoširdi.
Dianos Spencer vaikystė
Ankstyvoji Dianos vaikystė buvo laiminga. Pirmoji jos mokytoja buvo guvernantė, mokiusi ir Dianos motiną.
Jau šešerių metukų Diana susidūrė su liūdnąja gyvenimo puse - jos tėvai išsiskyrė. Tik vėliau jie susitvarkė skyrybų dokumentus. Vikontas pasirūpino, kad vaikai atitektų jo globon. Dianos širdis draskėsi tarp tėvo ir motinos. Prisiminimai apie skaudžius vaikystės išgyvenimus ilgai kankino Dianą. Sulaukusi 12 metų, mergaitė įstojo į privilegijuotą mergaičių mokyklą. Netrukus Diana tapo mokytojų ir klasės numylėtine. Velso princesė nebuvo itin stropi mokinė, bet dievino sportinius žaidimus bei šokius. Tačiau jau tada aplinkiniai pastebėjo mergaitės gebėjimą suprasti ir atjausti.
1975 m. Diana, tėvui Spenceriui paveldėjus grafo titulą, tapo ledi.
Meilės pradžia
1977 m. žiemą, prieš išvykdama mokytis į Šveicariją, šešiolikmetė Diana pirmąkart pamatė princą Charlesą - jis atvažiavo pas juos į medžioklę. Tuomet nepriekaištingai išauklėtas ir inteligentiškas Charlesas merginai pasirodė tik... įdomus.
Šveicarijoje Diana labai greitai pasiilgo namų ir į Angliją grįžo anksčiau nei numatyta. Ji su trimis draugėmis išsinuomojo butą Londono centre ir įsidarbino auklėtojos padėjėja vaikų darželyje.
1980 m. rudenį pasklido pirmasis gandas apie Dianos ir princo Charles romaną. Viskas prasidėjo fotografui nupaveikslavus paupiu vaikštinėjantį princą su jauna drovia mergina. Tuomet viso pasaulio žiniasklaida nukreipė žvilgsnius į merginą, kurią netrukus pavadino droviąja Di. Nuo to laiko jai pakakdavo tik praverti savo buto duris ir iš karto pasigirsdavo fotoaparatų spragsėjimai. Kartą vienas paparacas įkalbino merginą nusifotografuoti saulėtoje pievelėje netoli vaikų darželio. Kai kitą dieną nuotraukos buvo išspausdintos, paaiškėjo, kad klastingas fotografas fotoobjektyvą nutaikė taip, kad saulės šviesa persišviestų per plonytę jos suknelės medžiagą ir matytųsi Dianos kojos. Be abejonės, drovi ir padoriai išauklėta mergina labai dėl to susikrimto, tačiau princas Charlesas ją užtikrino, kad nuotraukos - puikios. „Aš žinojau, kad tavo kojos gražios, bet net nesitikėjau, kad jos tokios stulbinančios", - tuomet jis nuramino Dianą.
Nors ledi nuolat persekiojo paparacai, jaunoji Diana visuomet jiems buvo maloni ir draugiškai šypsojosi. Žurnalistams iš jos lūpų taip ir nepavyko išpešti nė vienos detalės apie draugystę su princu.
Karališkosios vestuvės
1981 m. vasario 24 d. oficialiai paskelbta apie Velso princo ir ledi Dianos sužadėtuves. Ši naujiena sujaudino visą Didžiąją Britaniją: per niūrų ekonomikos nuosmukį tai pakėlė tautos dvasią.
1981 m. liepos 28 d. apie 600 000 žmonių susispietė Londono gatvėse tam, kad galėtų išvysti vestuvių procesiją. Karališkąsias vestuves televizorių ekranuose stebėjo ne mažiau nei 750 mln. žmonių visame pasaulyje.
Ledi Diana tą rytą vilkosi vestuvinę suknelę. Šis pasakiškas drabužis buvo pasiūtas iš 40 metrų dramblio kaulo spalvos šilko. Suknelę puošė tūkstančiai perlų ir aukso žvynelių. Ledi Dianos veidą subtiliai dengė sniego baltumo vualis, o galvą puošė prabangi tiara - Spencerių šeimos relikvija. Dėl viso pikto buvo pasiūtos dar dvi vestuvinės suknelės kopijos. Laimei, nė vienos iš jų neprireikė. Išdidus, kiek sutrikęs tėvas lėtai vedė puošnią dukrą altoriaus link, prie kurio jau laukė princas Charlesas.
Po iškilmingos vestuvių ceremonijos laiminga sutuoktinių pora, lydima karališkos šeimos narių, pasirodė balkone. Jiems tereikėdavo tik šiek tiek pasitraukti į gilumą, kai Charlesą ir Dianą grąžindavo susižavėjimo kupini žmonių šauksmai. Jaunavedžiams balkone pasirodžius ketvirtą kartą, minia garsiai skandavo: „Pabučiuokite ją!" Vėliau vienas arkivyskupas taikliai pakomentavo šią jaudinančią akimirką: „Būtent iš tokių akimirkų kuriamos pasakos."
Motinystės idealas
1981 m. spalį princas su princese apsilankė ligoninės gimdymo skyriuje. Viena iš būsimų mamų Dianos pasiteiravo, ar ji nesiruošia tapti mama. Užuot atsakiusi, kuklioji Diana tik paslaptingai nusišypsojo. Po kelių dienų Bakingemo rūmai paskelbė, kad princesė laukiasi pirmagimio. 1982 m. liepos 21 d. gimė princas Williamsas - būsimas Anglijos karalius. Jau kitą dieną, kai gimdyvę aplankė artimiausi karališkosios šeimos atstovai, Di pareiškė važiuosianti namo. Vis dar išbalusi, bet spinduliuojanti motinystės laime Diana su vyru ir kūdikiu rankose pasirodė visuomenei. Tapusi motina, Diana pražydo. Su sūnumi ji stengėsi nesiskirti nė akimirkai, todėl išprašė, kad į kelionę po Australiją ir Naująją Zelandiją jiedu su vyru pasiimtų ir mažąjį Williamą. Per šią kelionę Diana dar kartą įsitikino, kad žmonės ją labai pasitikėjo. Jie princesę tiesiog dievino. Princas Charlesas suvokė, kad gali atsidurti antrame plane ir netgi bandė ta tema juokauti. Bet kur pasirodžius šiai porai, daugiausia dėmesio sulaukdavo Diana.
1984 m. rugsėjo 15 d. Charlesas ir Diana susilaukė antro sūnaus Henry. Antrąkart Diana iš gimdymo skyriaus išėjo švytinti ir ant rankų nešėsi dar vieną mažąjį princą. Žurnalistai tuo metu ją pavadino „motinystės idealu"".
Suprasdami, kad neišvengs įkyraus žiniasklaidos dėmesio, kurį princams teks patirti ateityje, tėvai nusprendė juos kiek įmanoma apsaugoti. Nors vaikai buvo auklėjami pagal rūmų etiketo protokolą, tačiau berniukai, pakliuvę viešumą, elgdavosi labai natūraliai. Manoma, kad tai buvo švelniosios Dianos įtaka. Kadangi princesės tėvai išsiskyrė dar vaikystėje, Diana dėjo ypač daug pastangų, jog jos berniukai jaustųsi saugūs. Savo sūnus ji apgaubė meile ir supratingumu. Nuo pat pradžių moteris stengėsi, kad vaikai gyventų įprastą gyvenimą. Diana pasipriešino prieš sūnų mokymą uždaruose karališkuosiuose rūmuose, todėl ikimokyklinę klasę jie lankė įprastoje mokykloje. Kai ilsėdavosi, princesė berniukams leisdavo dėvėti džinsus, sportines kelnes ir marškinėlius. Jie valgė mėsainius ir spragintus kukurūzus, lankėsi kino teatruose ir atrakcionų parkuose. Vėliau Diana supažindino sūnus su savo labdaringa veikla, o vykdama į susitikimus ligoninėse arba su benamiais, dažnai su savimi pasiimdavo ir atžalas. Teigiama Dianos įtaka, jos noras, kad vaikai turėtų normalią vaikystę ir pažintų gyvenimą, davė jiems didžiulį teigiamą postūmį ateičiai. Per mamos laidotuves abu berniukai laikėsi oriai, lyg suaugę vyrai. Jų motina jais tikrai didžiuotųsi... Tą liūdną dieną tarp daugybės liūdnų vaizdų daugeliui įsiminė ant Dianos karsto baltų gėlių vainikas su kortele, kurioje buvo užrašytas vienintelis žodis „Mamytei".
Šeimos santykių krizė
90-ųjų metų pradžioje tarp pačių žinomiausių pasaulyje sutuoktinių iškilo nesusipratimo siena. Po kelerių metų santykių įtampa pasiekė viršūnę. Diana susirgo depresija ir kentė bulimijos priepuolius. Tuomet apie skyrybas dar niekas nekalbėjo, bet po metų Didžiosios Britanijos gyventojai išgirdo interviu, kuris juos privertė sunerimti. Tuo metu vienos televizijos laidos vedėjui princas Charlesas prisipažino žmonai buvęs neištikimas. 1995 m. lapkritį Diana populiariausioje Didžiosios Britanijos laidoje „Panorama" prie televizoriaus ekrano privertė prilipti ne vieną anglą: laidoje princesė su didžiuliu skausmu papasakojo apie vieną iš sensacingiausių to dešimtmečio meilės istorijos versijų. Kalbėdama apie savo santuoką, Diana ją pavadino „pasakaite, kurią norėjo visi matyti".
„Aš labai mylėjau savo vyrą, norėjau viskuo su juo dalytis. Maniau, kad mudu esame viena komanda", - sakė princesė. Suprantama, Diana kalbėjo apie slaptą vyro ryšį su Camilla Parker-Bowles (61). Princesė sakė: „Santuokoje mes gyvenome trise, todėl pasidarė ankštoka."
Kai laidos vedėjas princesės paklausė apie jos ateities planus, Diana atsakė: „Norėčiau būti pasiuntine - atstovauti mūsų šaliai visame pasaulyje. Regis, britų tautai reikalingas kažkas iš visuomenės veikėjų, kuriam būtų galima skirti savo simpatijas. Norėčiau tapti žmonių širdžių karaliene, bet neįsivaizduoju savęs šios šalies karaliene." Šie žodžiai, prisiminus ankstesnį princo pasisakymą, reiškė šeimyninio gyvenimo pabaigą. Karališka pora oficialiai išsiskyrė kitą vasarą. Dianai buvo paliktas Velso princesės titulas, bet dabar ji jau nebebuvo „Jos Karališkoji Didenybė".
Naujo gyvenimo pradžia ir pabaiga
Diana ir Doddis vienas kitą pažinojo jau kelerius metus, bet suartėjo tik 1997 m. vasarą. Jie daug keliavo. Liepos mėnesį Diana, jos sūnūs ir Doddis linksmai praleido laiką. Berniukai puikiai sutarė su naujuoju mamos bičiuliu. Rugpjūčio 30-ąją, šeštadienį, įsimylėjusi porelė lankėsi Paryžiuje. Kitą Dieną Di turėjo skristi į Londoną, kad galėtų su sūnumis praleisti paskutinę jų vasaros atostogų dieną. Tą vakarą Diana ir Doddis vakarieniavo restorane. Ten mylimajai jis padovanojo žiedą su deimantu. Kalbama, kad tuo metu Diana jau laukėsi Doddžio kūdikio ir su šiuo žiedu jis jai pasipiršo. Deja, po kelių minučių, kai laimingi įsimylėjėliai pro atargines duris išėjo iš restorano, važiuojant požeminiu tuneliu įvyko skaudi avarija, nusinešusi Dianos, Doddžio ir jų asmens sargybinio gyvybes. Šio kraupaus įvykio aplinkybės ir priežastys iki galo neatskleistos.
Paskutinė kelionė
Visiems atrodė, kad tai baisus sapnas. Deja... Jau kitą dieną princas Charlesas ir Dianos seserys lydėjo lėktuvu gabenamą Dianos kūną iš Paryžiaus į Londoną.
Nuo ankstyvo ryto gedintys žmonės nešė gėles ir vainikus prie Kensingtono rūmų vartų. St. James rūmuose, kuriuose buvo pašarvotas Dianos kūnas, buvo padėtos penkios knygos, kuriose žmonės galėjo raštu išlieti savo liūdesį ir užuojautą. Per kelias dienas buvo prirašytos net 43 tokios knygos. Karališkosios šeimos nariai iki ketvirtadienio buvo Balmorale. Jie stengėsi susitaikyti su įvykusia tragedija ir nuraminti jaunuosius princus. Prieš laidotuvių dieną, vakare, Kensingtono rūmuose pagaliau pasirodė trys princai - Charlesas, Williamsas ir Harry. Rugsėjo 6-ąja daugiau nei milijonas žmonių susirinko tam, kad palydėtų princesę į paskutinę kelionę nuo Kensingtono rūmų į Vestminsterio abatiją. Kiekvieną laidotuvių minutę skaičiavo iškilmingas varpo dūžis. Mamą į paskutinę kelionę lydėjo sūnūs. Šalia jų buvo princas Charlesas, princas Philippe'as (87) ir grafas Čarlzas Spenceris (45). Toliau į kortežo palydą stojo 500 labdaringų organizacijų, kurioms Diana talkino, atstovų.
Kai karalienė išvyko į Vestminsterio abatiją, Britanijos vėliava virš Bekingemo rūmų buvo nuleista iki pusės. Pagal tradiciją tai daroma tik tuomet, kai miršta kuris nors karališkosios šeimos atstovas. Šis precedento neturintis karališkos šeimos gestas sujaudino visus, kas stebėjo laidotuves.
Diana palaidota Spencerių šeimai priklausančiame Althorp House - mažoje ramaus ežero salelėje.
