Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Švedų prodiuseris: Lietuvos eilė laimėti „Euroviziją“?

Jurgis Didžiulis
Donato Bendiko nuotr. / Jurgis Didžiulis
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Grupė „InCulto“, ketvirtadienio vakarą tik trumpam parskridusi namo iš Ukrainos, socialiniame tinklalapyje „Facebook“ džiaugiasi viename Švedijos naujienų portale pasirodžiusiu komentaru apie juos ir Lietuvos muziką. Muzikos prodiuseris iš Stokholmo Billy Buttas, analizuojantis Baltijos šalių muzikinę rinką, „InCulto“ žada sėkmę „Eurovizijoje“.

Jo komentaro vertimą skaitykite žemiau.

Prieš penkerius metus parašiau straipsnį, kuriame spėjau, kad Lietuva vieną dieną laimės „Eurovizijos“ dainų konkursą. Iki šiol tai dar nėra įvykę, bet, kaip pastarojo dešimtmečio nuolatinis Baltijos šalių kultūros stebėtojas, supratau, kad šios šalies kelias į „Eurovizijos“ pergalę yra šiek tiek ilgesnis ir sunkesnis negu maniau.

Ir vis dėl to esu įsitikinęs, kad Lietuva, nepaisant įvairių ankstesnių nesėkmių, vieną dieną ras idėją, kaip laimėti „Eurovizijos“ dainų konkursą. Numanau, apie ką jūs dabar galvojate: „Bet kaip Lietuva gali kada nors laimėti? Buvo tiek daug skausmingai blogų dainų, tokių kaip „Nomads in the Night“, prieš keletą metų prastai atlikta Jeronimo Miliaus“.

Tačiau taip pat buvo ir su Suomija, kuri buvo pastovi pralaimėtoja „Eurovizijoje“ su viena ar kita prasta daina, kol „Lordi“ atėjo su savo smirdančiais guminiais kostiumais ir išvedė mūsų kaimynus suomius į pergalę. Latvija ir Estija iškilo kaip iš niekur ir laimėjo konkursą, nors buvo laikomos autsaiderėmis. Manau, greitu metu ateis ir Lietuvos eilė. Esu įsitikinęs, kad pamatysime „Eurovizijos“ finalą Vilniuje per ateinančius keletą metų.

Esu įsitikinęs, kad pamatysime „Eurovizijos“ finalą Vilniuje per ateinančius keletą metų.Arčiausiai „Eurovizijos“ pergalės Lietuva yra buvusi 2006-aisiais Atėnuose, užėmusi šeštą vietą iš karto po mūsų švedės Carolos. Lietuvių daina, žvelgiant mažiausiai tik iš muzikinės pusės, nebuvo geniali. Tai buvo parodija, sukurta iš melodijos, kurią dainuoja vaikai darželyje, šaipydamiesi vieni iš kitų. Daina privertė lietuvius juoktis. Trumpa, įžūli frazė „We are the Winners“ tapo ne tik cinišku, bet ir juokingu pokštu, kuris netgi gavo balsų iš daugumos šalių.

Tai nereiškė, kad buvo geras tekstas ar melodija, taip pat ir – Lietuvos muzika, tačiau „LT United“ pokštas įrodė, kad kartais „Eurovizija“ iš profesionalios muzikos konkurso virsta į keistų garsų cirką su dar keistesniais atspalviais. Tokios dainos pasiekia geras vietas renginyje, nes jos linksmina publiką, gavusios 3 minutes tarptautinės televizijos eterio. Deja, gana greitai po pasirodymo tokie kūriniai tampa visam laikui užmiršti, išskyrus, žinoma, savose šalyse.

Taip atsitiko ir Lietuvai, kurios gyventojai, ruošdamiesi konkursui, galima sakyti, susivienijo į didelę politinio ir socialinio solidarumo bangą. „We are the Winners“ buvo atlikta specialios supergrupės, suburtos iš Lietuvos populiariausių atlikėjų ir įžymybių. Grupė „LT United“ buvo pagerbta ir įvertinta taip pat kaip mūsų švedų futbolo medalininkai, grįžę namo iš Pasaulio taurės Amerikoje 1994. „LT United“ tapo tautos pasididžiavimu!

Išskyrus „We are the Winners“ išimtį, Lietuvai per paskutinius metus visiškai nesisekė „Eurovizijos“ konkurse. Kad suprastum, kodėl taip yra, pirmiausia reikia žinoti, kad muzika šioje šalyje užima antrą vietą po nacionalinio sporto – krepšinio, kuris yra tautos paveldas ar netgi religijos rūšis kiekviename Lietuvos mieste ir kaime. Jeigu lietuviams reikėtų pasirinkti tarp krepšinio ir muzikos per televiziją, jie neabejotinai pasirinktų krepšinį. Esant tokiai situacijai, muzika, be abejonės, lieka nacionalinio sporto šešėlyje.

Viena iš priežasčių, dėl kurių Lietuvai vis nepavyksta laimėti „Eurovizijos“ konkurso, yra tas, kad šalyje yra labai mažai patyrusių vadybininkų ir prodiuserių.Čia, Švedijoje, dauguma tėvų turi pinigų ir išgali nupirkti muzikos instrumentus savo paaugliams vaikams, todėl švedų tautoje yra daug jaunų žmonių, kurie domisi muzika, kai tuo tarpu lietuvių gyvenimas yra daug sunkesnis. Žinoma, Lietuvos jauni žmonės norėtų gauti sintezatorius ar gitaras per Kalėdas ar gimtadienius, bet dėl ekonominės situacijos nuo nepriklausomybės laikų, jie vietoj to yra priversti įsispirti į krepšinio batelius ar kedus!

Nepaisant visko, susidomėjimas muzika padidėjo nuo 2000-ųjų. Nauji talentai iškyla visoje šalyje. Krepšinis vis dar numeris vienas, tačiau muzika yra iš karto po nacionalinio sporto. Kai pirmą kartą atvykau į Lietuvą, šalies spaudoje beveik nieko nebuvo apie muziką. Šiandien šalies laikraščiuose yra daug skilčių ir straipsnių apie muziką bei pramogų verslą. Interneto svetainės ir daugybė žurnalų skiria daug dėmesio muzikos gandams. Labai greitai susikūrė daugybė radijo stočių.

Viena iš priežasčių, dėl kurių Lietuvai vis nepavyksta laimėti „Eurovizijos“ konkurso, yra tas, kad šalyje yra labai mažai patyrusių vadybininkų ir prodiuserių. Tarp muzikos verslo žmonių yra labai keistas pavydo jausmas ir jų mąstymas labai dažnai trumparegiškas, pagal mūsų švediškus standartus, švelniai tariant, neprofesionalus. Vietoj to, kad būtų susiburta ir bendradarbiaujama, lietuvių atstovai žiūri vienas į kitą kaip į verslo priešus ir nepadeda vieni kitiems taip, kaip mes darome Švedijoje. Taip pat Lietuvos šou versle nėra vizijų. Kiekvienas nori užsidirbti pinigų, bet tik keletas žino, kaip tai padaryti, veikiant muzikos srityje. Norvegijoje, esant tokiam pačiam gyventojų skaičiui kaip ir Lietuvoje, 5000 muzikos kompaktinių diskų pardavimas yra laikomas labai aukštu ir sėkmingu rezultatu.

Šių metų Lietuvos „Eurovizijos“ daina yra tokio tipo, kuris visus mus gali nustebinti. „Inculto“ grupė, vadovaujama kolumbietiškos kilmės lietuvio, gali būti bet kokia – tik ne nuobodi.Lietuvoje nėra gerų atlikėjų trūkumo. Priešingai, yra pakankamai labai talentingų artistų. Pavyzdžiui, Violeta Riaubiškytė, viena žinomiausių šalies atlikėjų, kurios įrašai yra populiarūs jau keletą metų. Dainininkei niekada nepavyko laimėti nacionalinio „Eurovizijos“ konkurso, nes ji visada pasirodo tik su vidutiniškomis dainomis. Violeta Riaubiškytė yra būtent ta lietuvių atlikėja, kuri laisvai galėjo tapti tarptautine žvaigžde, jeigu tik būtų turėjusi gerus patarėjus ir geresnes dainas.

Dar vienas atlikėjas, kuris neabejotinai yra vienas iš geriausių dainininkų Lietuvoje – Sasha Song, atstovavęs Lietuvai praėjusių metų „Eurovizijos“ konkurse, bet pasilikęs sąrašo gale. Mano nuomone, jis yra fantastiškas dainininkas, kuris turėjo blogą dainą! Kodėl? Greičiausiai todėl, kad kaip ir Violeta Riaubiškytė bei daugelis kitų talentingų atlikėjų neturi gerų patarėjų ir tai yra problema Lietuvoje. Jeigu Sasha Song būtų turėjęs tokį vadybininką kaip mūsų švedas Bertas Karlssonas, jis būtų laimėjęs „Euroviziją“, nes pagrindiniai dalykai, ko jam trūksta – tai gera daina ir geras vadybininkas.

Šių metų Lietuvos „Eurovizijos“ daina greičiausiai gali sulaužyti nusistovėjusias tendencijas ir pakeisti ankstesnes Lietuvos nesėkmes. Tai „Eastern European Funk“ daina, atliekama grupės „Inculto“, kuri yra būtent tai, ką sako pavadinimas – keletas Rytų Europos popvirtuvės muzikos stilių įsisuko į keistą lietuvišką „funk'ą“.

Ar mes, vakarų europiečiai, esame pasiruošę tokiai muzikai, sunku pasakyti, bet vienas dalykas tikrai aiškus – dainą yra smagu klausyti ir „Inculto“ grupės vaikinai linksmai atrodo per televiziją. Mano spėjimas būtų, kad pusei Skandinavijos daina pasirodys baisi, o kita pusė balsuos už ją, nes kūrinys yra linksmas. Taip pat įdomu žiūrėti, kaip paprasti, atrodytų, muzikoje naivūs Baltijos šalių atstovai šokinėja ir kvailioja ant scenos. Taigi, pirmiausia reikėtų gerai pagalvoti, prieš bandant iš jų pasijuokti.

Ar prisimenate Izraelio atvejį 1987-aisiais, kai du keistai atrodantys atlikėjai šokinėjo ir kvailiojo ant scenos, dainuodami keistą tekstą „Hupa, Hole Hupa, Hupa Hole“? Švedijoje juokėmės prieš televizijos ekranus, nes mums patiko pasirodymas kaip ir daugumai kitų šalių bei davėme aukštus balus tai šaliai. Dar daugiau, buvo išleista tos keistos dainos švediška versija su ne kuo kitu kaip Bertu Karlssonu prie mikrofono!

Šių metų Lietuvos „Eurovizijos“ daina yra tokio tipo, kuris visus mus gali nustebinti. Tai nenuspėjama, o „Inculto“ grupė, vadovaujama kolumbietiškos kilmės lietuvio, gali būti bet kokia – tik ne nuobodi. Todėl jie ir laimėjo šalies nacionalinį konkursą, tai greičiausiai yra priežastis, kodėl Lietuva jų dėka gaus gerą vietą „Eurovizijos“ dainų konkurse šiais metais.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką