„Atnešti į voką įdėtus pinigus man liepdavo Finansų departamento direktorė. Užtekdavo jos atėjimo į mano kabinetą ar net skambučio telefonu, kad suprasčiau, jog turiu parinkti naujas ir gražias kupiūras svarbiems žmonėms“, – teigia teisiama kasininkė.
Juodoji Seimo buhalterija. Pasakodama jai žinomus faktus, pokalbių su savo tiesioginiais vadovais fragmentus R.Petkelienė laikėsi tvirtai. Veikiausiai puikiai suprasdama, kad prarasti nebeturi ką. Po to, kai pati Seimo kanceliarijos vadovybė iškvietė į parlamentą ginkluotus policininkus, kasininkė ėmė vardinti plačiai žinomus vardus ir pavardes, išmokėtas sumas ir jų išdavimo aplinkybes. Tuo priversdama tyrėjus stebėtis, o minimus politikus raudonuoti.
„Nesuprantu, kodėl ji prabilo apie mane. Juk nesu kasininkei skolingas nė lito“, – teisinsis Seimo senbuvis Česlovas Juršėnas.
„Tai – absurdo tema“, – prieš televizijos kamerą karščiuosis ir Seimo narė Irena Šiaulienė.
Kas tikra, o kas – išgalvota? R.Petkelienės pasakojamos istorijos apie Seimo turčius, jų nesibaigiančias privilegijas, mažas ir dideles dovanas valstybės sąskaita, bylos tyrėjus veikiausiai turėjo įtikinti, kad įsižeidusi kasininkė kloja visą tiesą. Ničnieko neslėpdama.
„Aš prašiau seimūnų, kad jie mano dukrai grąžintų pinigus. Tačiau gaila, jog niekas nenorėjo manęs girdėti“, – ašarodama prisipažins teisiamos kasininkės mama Birutė, ilgus metus dirbusi Seimo drabužinėje ir iš arti pažinusi daugelį išrinktųjų.
