Vardas, pavardė: Agnė Jagelavičiūtė.
Gimimo data, vieta: 1980 10 07, Kaunas. 29 m.
Šeiminė padėtis: išsiskyrusi; neturi vaikų.
Veikla: menininkė; Vilniaus dailės akademijoje studijuoja tapybą.
 |
| Visvaldo Morkeviciaus nuotr./Agnė Jagelavičiūtė |
Agne, pastaruoju metu dingai iš eterio. Ar tiesa, kad visą savo laiką skiri mokslams Vilniaus dailės akademijoje?
Taip. Sąmoningai vengiu viešumo, nes jis man beprasmis. Jeigu netapau pramoginės televizijos laidos vedėja, tai vien tik tokių šou dalyve nenoriu būti. Suprantu, kodėl televizijos žvaigždės dalyvauja vakarėliuose, nuolat yra įvykių sūkuryje, nes toks jų darbas, o man nėra poreikio viešumui.
Turbūt negali kategoriškai pasakyti, kad Tu tikrai nenori dėmesio ir Tau jo nereikia...
Trejus metus nebedirbu televizijoje, nors kasmet sulaukdavau pasiūlymų. Vėliau, kai eteryje išvysdavau tas laidas, tik džiaugdavausi, kad ten nekėliau kojos.
Šiuo metu mano pagrindinis gyvenimo tikslas – tobulėti tapyboje. Studijos man dabar yra svarbiausias dalykas gyvenime. Tiesą pasakius, menas visuomet buvo greta manęs, tik žmonės apie tai nežinojo, nes domėjosi kitais dalykais (šypteli). Jie norėjo mane matyti kaip vakarėlių liūtę, tad tokią ir matė. Meno studijų niekada nenutraukiau. Baigusi drabužių dizainą Vilniuje, vėliau mokiausi papildomai, o dabar žinias gilinu Vilniaus dailės akademijoje. Štai toks nuoseklus mano gyvenimo kelias.
O kokią vietą Tavo gyvenime užima maisto ruošimas?
Kulinarija – mano aistra. Aš mėgstu valgyti. Tai man nesuvokiamas malonumas. Kažkam atrodo, kad visi mano pinigai skiriami drabužiams, tačiau taip nėra. Aš tiesiog stiliova merga, nors mano apdarai nebrangūs. Didesnę dalį pinigų skiriu maistui. Man gaila juos leisti brangesnei suknelei, bet ne maistui. Visada tam skirdavau maždaug 60–70 proc. savo atlyginimo.
 |
| Visvaldo Morkeviciaus nuotr./Agnė Jagelavičiūtė |
Ką pirkdavai?
Geresnę mėsą, aliejų, prieskonius ir t. t. Nesisudarydavo milžiniškos sumos – tiesiog man svarbiau, ką dedu į, o ne ant savęs. Dažnai juokauju, kad valgydama kečupą, jaučiu naftos skonį. Mano skonio receptoriai iš karto atpažįsta konservantus.
Vienoje televizijos laidoje kažkoks priedurnis pasakė, esą aš nuolat valgau restoranuose! Tai tik parodė, kad tas žmogus, norėjęs tapti mano draugu, nieko apie mane nežino. Valgį gaminu namuose tris kartus per dieną. Ir visai nesvarbu, ar yra aplink žmonių, ar ne. Maisto porcijos būna skirtos vienam kartui.
Bet jei dažnai gamini maistą, sugaišti daug laiko.
Ne. Kai turi įgūdžių, neužtrunki. Vadovaujuosi principu, kad gero produkto nereikia papildomai skaninti. Jis ir taip bus geras.
Didžiulį malonumą jaučiu valgydama ir kalbėdama apie tai (šypteli). Pasakysiu atvirai – maistas man svarbiau už seksą. Mylėtis gali tingėti, bet neprisimenu, kad kada nors būčiau tingėjusi paskanauti įvairių patiekalų.
Nenusibosti draugams nuolat kalbėdama apie valgio ruošimą?
Mane ir bičiulius vienija aistra maistui. Mes susitinkame prie stalo. Mūsų valgymo ir bendravimo ceremonija užtrunka ilgai. Kaip kokioje Ispanijoje! Vynas liejasi laisvai. Štai taip mes bendraujame.
Niekada gyvenime nemėgau klubų, net įsižeisdavau, kai mane vadindavo vakarėlių liūte. Dabar supratau, kad man geriausios linksmybės būna uždarame bičiulių rate.
Tačiau Tu, daug valgydama, gali sugadinti kūno formas...
Taip! Man tai ypač aktualu, nes esu linkusi priaugti svorio. Kadangi labai mėgstu pavalgyti, kiekvieną kartą su savimi kovoju, nes nuolat noriu valgyti. Įdomi detalė: vaikystėje buvau stora, tad pastebėjau, kad apkūnūs vaikai mėgsta gaminti. Prisimenu, kaip aš, grįždavusi po pamokų, išsikepdavau bulvių, du kepsnius. Viską suvalgiusi, dar kartą kepdavausi bulvių. Paskui galvodavau, kodėl aš tokia stora (juokiasi)?
Dabar manau, jei nebūčiau menininkė, labai norėčiau studijuoti gastronomiją. Kaip tik sužinojau, kad Italijoje ar Ispanijoje atsidarė fantastiškas universitetas, kuriame ruošiami aukščiausios kategorijos specialistai. Be abejo, mokslas ten brangus – kainuoja apie 70 000 eurų (240 000 litų).
 |
| Visvaldo Morkeviciaus nuotr./Agnė Jagelavičiūtė |
Kaip pakomentuotumei dažnai kartojamą teiginį, kad tiesiausias kelias į vyro širdį yra per skrandį?
Tai absoliuti tiesa! Tikrai vyrą galima sužavėti virtuve, nors šiais laikais tai nėra vienintelis būdas. Pastebėsiu, kad dabar vyrai dažniau tokiu būdu sužavi moteris. Dabartinis lovelasas privalo mokėti skaniai gaminti.
Teko girdėti, kad Tu savo draugą Oskarą Koršunovą užkariavai per skrandį, o jis – Tave. Kaip iš tikrųjų buvo?
Nieko gyvenime Oskaras man nėra pagaminęs, nors sakė, kad kitoms moterims jis ruošdavo maistą, mat jos to nemokėdavo. Tačiau prieš mane jis neva susinepatogino. Tiesa, neseniai Oskaras prižadėjo greitai mane nustebinsiąs.
Pats laikas atidaryti savo restoraną!
Man dauguma taip sako. Kodėl gi ne?! Gal kada nors... Ateityje... Nors kol kas mano gyvenimas sutelktas į tapybą, tačiau senatvėje galbūt prisiminsiu šią savo aistrą (šypteli).
Gal greitai sulauksime Tavo parašytos kulinarinės knygos?
Visko gali būti!
