„Mūsų vestuvės nebuvo planuojamos trejus metus, kaip Lietuvoje yra įprasta. Dabar visiškai normalu gyventi, apsitrinti, priprasti ir tik tada – gal – susituokti. O mes norėjome taip, kaip dar visai neseniai musu seneliai galvojo: jeigu nori gyventi kartu – kuri šeimą, – pasakojo aktorius, nepopuliariai tikintis, kad gyventi susidėjus – nepadoru. – Daug nemąstant nusprendėme, kad jei šeima – tai iki galo. Ir labai džiaugiamės, nes kai susituoki ir viskas taip šviežia ir nauja, tai ir vestuvių džiaugsmas tikras, nesuvaidintas.“
Lietuvis aktorius, susidomėjęs Sahadžos joga, Indijoje lankėsi ne kartą, važinėjo į ten vykstančius seminarus, susirado draugų – o taip pat sutiko ir gyvenimo meilę.
„Jau žinau, kaip bendrauti ir beveik susišneku. Po truputį Žemė pasidarė nedidelė ir Indija neatrodo labai toli“, – šypsosi Vytautas. – Mes abu medituojame ir užsiimame Sahadžos joga, todėl didelių mąstymų nereikėjo. Bendros vertybės, interesai, vienodas požiūris į tai, kas yra šeima. Gal daugelio akyse atrodo, kad elgiamės neapgalvotai, bet mano geras bičiulis Miunchauzenas yra pasakęs, kad didžiausios pasaulio nesąmonės yra daromos rimta veido išraiška. Taigi to rimtumo, manau, mes išvengėme. Ir kol kas esame labai laimingi.“
Gal daugelio akyse atrodo, kad elgiamės neapgalvotai, bet mano geras bičiulis Miunchauzenas yra pasakęs, kad didžiausios pasaulio nesąmonės yra daromos rimta veido išraiška.Būtent taip pakankamai spontaniškai pastarąjį kartą aktorius į šią šalį keliavo su labai rimtu tikslu.
„Tikėjausi pasipiršti Indijos mergaitei, vardu Malini. Tikėjausi, kad ji sutiks tekėti. Tikėjausi susituokti ir grįžti jau su šeima, – šypsodamasi apie savo lūkesčius prieš kelionę pasakojo V.Kontrimas. – Beveik viskas ir įvyko, bet kol kas grįžau vienas, nes žmonai pirmą kartą pamatyti Vilnių užsnigtą ir sušalusį gali nepatikti, todėl lauksiu jos, kai truputėlį atšils.“
Vos per mėnesį menininko gyvenime įvyko daugybė pasikeitimų. Pora nusprendė oficialias vestuves kelti Indijoje, kur į vestuves kviečiami visi.
„Indijoje tikima, kad kuo daugiau pažadų, ritualų, priesaikų ir apeigų, tuo labiau žmonės vertina santuoką, todėl mums per mėnesį teko išgyventi ketverias vestuves, – intriguoja aktorius, tęsdamas pasakojimą. – Vienos rimtos apeigos vyko uošvių namuose. Vidury kambario liepsnojo tikras laužas ir niekam nė motais, kad sienos aprūks ar kad akis graužia. Lenkėmės ugniai ir prašėme, kad apvalytų nuo praeities ir kad palaimintų ateitį. Po šių apeigų atrodė, kad ne tik viduje viskas išsivalė, bet ir marškinių sagos išsilydė.“
 |
| Asmeninio albumo nuotr./Tikrų tikriausia senoviško tipo nuotrauka, kokią turi visos Indijos šeimos. |
Tačiau tuo jaunųjų apeigos toli gražu nesibaigė – kita ceremonija įvyko šventykloje.
„Plovėme pėdas, aukojome ugniai, sakėme mantras, laikėme vienas kitam rankas, kas reiškė, kad iki senatvės vesime vienas kitą, susirišome drabužius, tėvai palaimino dukrą ir septynis pirmus žingsnius žengėme koja kojon. Visa tai buvo stropiai fotografuojama – nuotraukos tapo įrodymu, jog santuoka tikra ir ją galima įteisinti, – aiškino Vytautas, prisiminęs, kad pati sunkiausia ir nuobodžiausia vestuvių dalis buvo dokumentų sutvarkymas.
Po visų ritualų ir dvasinių apeigų įvyko didelė vestuvių puota, kurioje lietuviui įspūdį padarė ir daugybė gėlių, kuriomis buvo išpuoštos ne tik patalpos, bet ir patys jaunieji.
„Vestuviniai rūbai – labai puošnūs, o vyriški batai – labai juokingi, primenantys rytietiškų pasakų stilių. Susirinko labai daug svečių ir – svarbiausia – išgirdome labai daug gerų palinkėjimų, – džiaugiasi aktorius. – Ten žmonės labai daug linki, o klausydamas ir dėkodamas imi jausti, kad tie palinkėjimai labai nuoširdūs ir jų tiek daug, kad tame irgi yra kažkokios magijos. Imi suprast, kodėl vestuvių puotoje turi būti kuo daugiau žmonių! Kaimynai gali atvažiuoti su savo giminėmis ir giminės su savo kaimynais. Žodžiu, visa minia linki laimės ir ta laime imi užsikrėsti.“
Kiekvienas svečias turi nusifotografuoti su jaunaisiais, nes fotografijos – svarbi vestuvių dalis ir ilga ceremonija.
Imi suprast, kodėl vestuvių puotoje turi būti kuo daugiau žmonių! Kaimynai gali atvažiuoti su savo giminėmis ir giminės su savo kaimynais. Žodžiu, visa minia linki laimės ir ta laime imi užsikrėsti.„Dar viena vestuvių dalis – maistas. Jaunieji turi maitinti vienas kitą rankomis. Ir kuo daugiau primaitins – tuo turtingesni ir sotesni, pasitenkinę bus šiame gyvenime“, – apie indų tradicijas pasakojo artistas. – Man buvo labai įdomu susipažinti su savo žmonos kultūra ir papročiais. Manau, kad Lietuvoje irgi reikia padaryti kažką tokio. Norėčiau, kad vestuvės įvyktų pagal senąsias lietuvių tradicijas – juk lietuviai irgi tuokdavosi prie aukuro, mūsų senosios vestuvių tradicijos labai panašios. Reikės susituokti ir lietuviškai, gal ant kokio piliakalnio arba kokioje senoje lietuviškoje girioje.“
Nors į Lietuvą grįžo vienas, aktorius V.Kontrimas jaučiasi be galo laimingas.
„Nežinau, kokia mūsų laukia ateitis, bet dabar labai gera justi žiedą ant rankos ir matyti, kad žmona turi tokį patį, – entuziastingai džiaugėsi „Cezario grupės“ narys.
 |
| Asmeninio albumo nuotr./Prieš vestuves ant rankų ir pėdų paišomos laikinos tatuiruotės mhendi. |
