Lyg ir nesi stereotipiškas svajonių jaunikis – nei labai jaunas, nei labai turtingas, charakteris irgi ne iš švelniųjų... Galų gale – oficialiai netgi tebesi vedęs! Bet moterų dėmesio tau netrūksta. Po išsiskyrimo su žmona neilgai buvai vienas?
Ką reiškia – neilgai? Pusę metų! Ne taip jau mažai, tiesa?
Nesinorėjo užsisklęsti, pabėgti kaip Robinzonui į negyvenamą salą, išsigryninti?
O ką ten grynintis...
Šiandien greta tavęs – graži, jauna mergina. Rodos, tu iš tų vyrų, kurių moterys laikui bėgant tik jaunėja?
Bet man jų amžius visai nesvarbus! Tikrai nėra taip, kad man reikalinga tik jauna, ir taškas. Aišku, būtų gerai, kad bent mokyklą būtų baigusi (šypsosi)... Iš tiesų man svarbiausia, kad moteris būtų protinga ir faina, o tai visai nepriklauso nuo nugyventų metų skaičiaus. Pažinau daug moterų, ir patikėk manim: ta, kuri būdama dvidešimties yra kvaila ir nesukalbama, tebėra kvaila ir sulaukusi keturiasdešimt penkerių. O ta, kuri nuo jaunystės protinga ir miela, tokia ir lieka.
Ir vis dėlto tavo mylimoji – ne keturiasdešimtmetė, o dvidešimtmetė.
Ir ką? Pasakysiu teisybę: visi vyrai nori jaunų moterų. Visi be išimties! Tik ne visiems tai pavyksta, bet čia jau jų problemos.
Pažinau daug moterų, ir patikėk manim: ta, kuri būdama dvidešimties yra kvaila ir nesukalbama, tebėra kvaila ir sulaukusi keturiasdešimt penkerių.
Ką pats turi tokio, kad tau pavyksta?
Esu toks, koks esu. Koks buvau beprotis būdamas dvidešimties, toks tebesu ir šiandien, ir to neslepiu. Džiaugiuosi, kad bent jau nesu turtingas: tada galiu būti tikras, kad mergina su manimi yra ne dėl pinigų (juokiasi). O tie žmonių komentarai ir replikos mane nervina... Tai, kad Monikai tik dvidešimt dveji ir ji perpus už mane jaunesnė, neturėtų nieko jaudinti: na, anksčiau mirsiu, nereikės mergaitei ilgai kankintis, tada visi bus patenkinti! Nors, žiūrėk, ji sako, kad su manimi visai nesikankina...
Aplink girdėjau murmančių, kad nuoširdus tavo džiaugsmas nauja meile truputį panašus į kerštą buvusiai žmonai...
Kas per nesąmonė? Apie praeitį aš išvis negalvoju ir juo labiau nenoriu ja apkrauti žmogaus, šiandien esančio greta manęs, – ji juk dėl to nekalta. Be to, nesu toks kvailas, kad gadinčiausi gyvenimą vien dėl kokio nors keršto. Ir pagaliau liaukitės žiūrėti į mane kaip į nuskriaustąjį ar paliktą našlaitį – aš pernelyg užsiėmęs dabartimi ir neturiu laiko gręžiotis atgal! Gyvenu šia diena, dabar ir čia, ir esu labai tuo patenkintas. Pavyzdžiui, šiuo metu važiuojame į kaimą žvejoti ir mums gera!
Su Monika buvote pažįstami jau seniai, ji netgi demonstravo drabužius jųdviejų su Vida Simanavičiūte kolekcijos pristatyme. Kas paskatino pažvelgti į ją kitomis akimis?
Tiesiog taip išėjo – ėmiau ir įsimylėjau. Visiškai netikėtai ir neplanuotai...
Ketinate gyventi kartu?
Matyt, taip. Bet tai nėra svarbiausia... Neprognozuoju ateities, nebandau nuspėti, kas bus. Muštis į krūtinę ir žadėti, kad taip bus visą gyvenimą, nesiimu: praeityje jau esu nuo tų pažadų nudegęs. Tiesiog man patinka tai, ką turiu šiandien, ir norėčiau, kad tai tęstųsi kuo ilgiau.
