Sveika. Nemanau, kad tai yra išeitis, greičiau - tai pabėgimas nuo tikros problemos-nepilnavertiškumo jausmo. Akcentuoti vien fizinius dalykus yra trumparegiška. Ko gero, daugelis rastume pavyzdžių, kai atrodytų nelabai fiziškai patraukliam žmogui tiesiog stulbinamai sekasi meilės reikaluose.
Juk visa tai lemia asmenybės žavesys, o ne išvaizda. Lygiai taip pat rasime daug tuščių gražuolių, kurios ar kurie yra niekam neįdomūs, nykūs ir vieniši.
Tam, kad žmogus būtų mylimas, fizinės jo savybės nėra esminės. Net ir vadinamieji mūsų „defektai“ mylinčiam žmogui yra patrauklūs. Tarkim, jai ar jam didelis apgamas ant mylimo žmogaus kaklo yra nepakeičiamai žavi jo visumos dalis.
Vaikydamasi „einamųjų“ grožio standartų neigi save kaip nepakartojamą ir individualią asmenybę, išduodi save, savo savastį. Iškeldama tik savo išorę, esi viso labo tik tam tikras populiarus „tipas“, šiuolaikinės masinės propagandos auka ir objektas kažkieno pasipuikavimui.
Tarsi visai nebūtų svarbu kas tu esi, kokios tavo vertybės, pasaulėjauta, kuo tu ypatinga. Kodėl taip nuvertini save, sutapatini save su krūtimis? Paklusdama visuotiniam spaudimui būti 90-60-90 tik nutolsti nuo tikros meilės patyrimo.
„Išstatydama“ krūtis pritrauksi nebent krūtų mylėtojo tipą, o ne žmogų, kuris mylės tave tokią, kokią tave sukūrė Dievas. Galų gale, tik kažkurio vieno grožio etalono garbinimas neigia pačią gamtos įvairovę, jos spalvingumą, skirtingas mūsų prigimtines duotybes. Krūtys yra ne tik seksualumo, bet ir vaisingumo, davimo, kūrybos simbolis. Gal tu gali praturtinti savo gyvenimą ir nesidarydama krūtų padidinimo operacijos?
