Į laisvalaikio drabužių kolekcijos „Sabonis 220“ pristatymą senus gerus draugus pakvietęs legendinis krepšininkas kaip niekada mielai bendravo su žurnalistais, juokavo, fotografavosi su visais norinčiais įsiamžinti vakarėlio svečiais ir nuoširdžiai pasakojo, kokį aprangos stilių mėgsta, guodėsi, kaip sunku aukštaūgiams parduotuvėse rasti tinkamų drabužių. „Koks mano stilius? Kokių drabužių gauni, toks ir stilius, – humoro tą vakarą nestokojo A.Sabonis. – Parduotuvėse dažniausiai kelnės per trumpos, švarkų rankovės – per siauros. Jei tik stambesnis žmogus, tai saga neužsisega, tai užtrauktukas tuoj kur nors bando irti... Dažniausiai nuvažiuoji pas meistrus ir sakai: pasiūkite ką nors ant manęs... Milane buvau pas Armani... Pasiuvo, fainai guli. Gal ir nepigūs daiktai, bet labai geri, ilgai groja... Su kostiumais net paprasčiau, daug kas siuva ir problemų nėra. O laisvalaikio drabužiai, kelioninės kelnės, marškinėliai, patogūs švarkai – retenybė.“ Pasak legendinio krepšininko, gatvėje pamatęs aukštą, didelį žmogų lengvai gali pasakyti, kokioje parduotuvėje pirkti jo marškinėliai: pasirinkimas nedidelis ir visi vaikšto tokiais pačiais. Kaklaraiščių nemėgstantis ir laisvą aprangos stilių vertinantis krepšininkas įsitikinęs: „Šie laisvalaikio drabužiai turėtų būti patogūs ir daug keliaujantiems aukštaūgiams: kelionėje juk nėra laiko su lygintuvu dirbti. Rūbelis turi būti toks, kad ištraukei, vieną kartą papurtei, užsidėjai ir nuėjai.“
– Negi drabužiai jums iš tiesų buvo problema? Juk, atrodo, jeigu turi pinigų, tikrai gali įsigyti, ko tik širdis geidžia.
– Aišku, tai nėra pasaulinė problema. Ne nuogas gi iki šiol vaikščiojau... Bet mano dydžio žmonėms apsirengti tikrai nėra paprasta. Yra vos kelios parduotuvės pasaulyje, kurios gamina tokio dydžio drabužius. Pavėluoji nuvažiuoti ir tau nieko nelieka. Taigi, galiu sakyti, kad kolekcija atsirado iš mano patirties. Tikrai žinau, kad Lietuvoje drabužių ypač aukštiems žmonėms labai sunku rasti.
– Gal Lietuvoje tų aukštų žmonių tiek nėra...
– Eik eik! Juokauji, sese... Kokiomis gatvėmis vaikštote, kad aukštų nesutinkate? Kaip tik sakyčiau, kad lietuviai – aukšta tauta. Gal ne visų ūgis – du metrai dešimt, bet manau, kad dviejų metrų – jau aukštas vyras. Ir jis jau sunkiai randa sau drabužių.
– Kiek esate sutikęs žmonių, į kuriuos nereikėjo žiūrėti iš viršaus? Su kuriais bendravote akių lygyje?
– Esu sutikęs tokių, su kuriais kalbantis reikėjo į viršų žiūrėti! Pavyzdžiui, Žydrūnas Ilgauskas arba 229 centimetrų ūgio Kinijos krepšininkas Yao Mingas. Galų gale esi pripratęs krepšinio aikštelėje bendrauti akis į akį: „centrai“ juk dažniausiai labai aukšti. O su Žydrūnu buvo smagus atsitikimas. Vaikai mano dar mažesni buvo, sakau: „Dabar ateis dėdė, kuris už mane didesnis.“ „Cha cha cha“, – visi pasijuokė. O kai Žydrūnas iš tikrųjų įžengė pro duris, vaikai net pritūpė iš baimės – tikrai didesnis.
– Dabar vis tiek parduotuvėse didesnis pasirinkimas. O kaip rengdavotės tarybiniais laikais?
– Lietuvoje tikrai nieko nebuvo. Užsienyje nebent rasdavai – Vokietijoje. Tarybiniais laikais kelnes siūdavaisi, nes pirkti nebuvo. O džinsus prisidurdavai... klešnes pasiilgindavai...
– Gal pats ir siūti mokėjote?!
– Išmatuoti žmogų aš moku, nes mano tėvas – siuvėjas. Džinsų jis nesiūdavo, bet jeigu reikėdavo kostiumo ar kokio paltuko, būtinai pasirūpindavo. O ką daryti, jei nėr iš kur gauti?
– Kiek paties idėjų yra kolekcijoje „Sabonis 220“? Ko norėjosi, kad tuose drabužiuose būtų?
– Apskritai norėjosi, kad jų būtų. Kad iš penkių lentynų parduotuvėje viena būtų dideliems žmonėms. O dėl idėjų... Yra specialistų, kurie išmano ir rūpinasi mada, o aš tik iš savo patirties galiu pasakyti, jog čia reikėtų įimti, čia – paplatinti, kad lengviau ranką būtų kelti...
– Dabar tiek veiklos turite Lietuvoje, kad gal su visam grįšite? Pradžiuginkite...
– Kaip su visam? O aš buvau kur išvažiavęs?
– Na, visgi buvo laikas, kai gyvenote tarp Lietuvos ir Ispanijos.
– Jei vaikai mokosi Ispanijoje ir ten gyvena, nereiškia, kad aš irgi ten gyvenu. Namai yra vieni ir jie yra Kaune. Žinoma, stengsiuosi kuo dažniau čia būti. Juk turėsiu modeliuoti drabužius (juokiasi)!