Astma — seniausia žmonijai žinoma liga. Dar Senovės Graikijoje gydytojai aprašė astmos simptomus, tiesa, tais laikais pasunkėjęs kvėpavimas ir gilus karkimas buvo laikomi tiesiog dievų rūstybės požymiais. Medikai ir mokslininkai daugelį šimtmečių bandė aiškinosi šios keistos ligos prigimtį. Po truputį paaiškėjo, kad astmai būdingas pasunkėjęs kvėpavimas, savotiškas plaučių „užterštumas“. Šio negalavimo priežastys tik viduramžiais buvo susietos su išorinėmis dirginančiomis medžiagomis, o XIX amžiaus pradžioje astmos atsiradimo priežastimi imta laikyti paveldimumą. Šiandien astma laikoma lėtine liga, kuriai būdingas pasunkėjęs kvėpavimas, atsiradęs dėl kelių priežasčių.
Astmos atsiradimo priežastys
Daugeliu atveju astma susergama ankstyvojoje vaikystėje, todėl galima spėti, kad ši liga yra paveldima. Iš tiesų jeigu kuris nors iš šeimos narių serga plaučių ligomis, tai naujagimis turi didelę tikimybę jas paveldėti. Tačiau bandymai išgydyti astmą pasitelkiant genetinę mediciną nebuvo sėkmingi: buvo nustatyta, kad astmos atsiradimą lemia iškart keli genai.
Net jeigu jūs paveldėjote nepalankią genetinę kombinaciją, tai dar nereiškia, kad susirgsite. Kad liga pasireikštų, reikia ir išorės veiksnių. Pirmiausia tai gali būti alergenai (dulkės, žiedadulkės, vaistai, maistas), kurių sukelta astma vadinama alergine. Patekęs į organizmą alergenas sudirgina organizmą, prasideda kvėpavimo takų (bronchų) uždegimas. Jie susiaurėja, užteršiami gleivėmis, todėl tampa sunku kvėpuoti.
Antrasis variantas — nealerginė astma. Dėl vidinių priežasčių nuolat juntamas kvėpavimo takų (bronchų) uždegimas, kuris yra lėtinis ir įprastomis sąlygomis nepasireiškia. Tačiau užtenka žmogui susinervinti, pakvėpuoti šaltu oru, užsikrėsti kvėpavimo takų virusu ar panašiai, ir iškart prasideda astmos priepuolis. Reikalas tas, kad bronchų uždegimas labai jautrus išorės veiksniams, todėl net menkiausia priežastis gali sukelti kvėpavimo takų spazmus.
Daugeliu atveju astma susergama ankstyvojoje vaikystėje, todėl galima spėti, kad ši liga yra paveldima.
Kaip atpažinti astmą?
Liga įprastai prasideda nuo sunkaus kosulio priepuolių, po kurių žmogui reikia laiko, kad galėtų atsikvėpti. Vėliau kosint iš kvėpavimo takų išsiskiria gleivių. Jeigu liga progresuoja, priepuoliai būna vis sunkesni, pirmieji požymiai prasideda čiauduliu, išskyromis iš nosies, o baigiasi dusuliu, kurio metu sunku kvėpuoti, o iškvepiant girdėti gilus gargaliavimas. Priepuoliui pasibaigus, kai išnyksta bronchų spazmai, išsiskiria gleivių. Astmos priepuoliai paprastai kamuoja naktį arba paryčiui. Įdomu tai, kad ši liga vystosi ciklais: po ryškių paūmėjimų kuriam laikui atlėgsta. Negydoma astma gali baigtis liūdnai. Statistikos duomenimis, sunkūs astmos priepuoliai kasmet pasiglemžia kelių tūkstančių žmonių gyvybes. Ilgai trunkantis kosulys, dusulys — priežastys, dėl kurių reikia kreiptis į gydytoją. Kuo anksčiau bus nustatyta diagnozė, tuo daugiau galimybių kontroliuoti ligą ir išvengti jos paūmėjimų.
Astmos gydymas
Astma gydoma dviem etapais. Pirma, reikia sustabdyti dusulio priepuolį. Antra, pasistengti pašalinti uždegimo procesus bronchuose. Dusulys paprastai praeina naudojant purškiklius, kurie atpalaiduoja ir praplečia kvėpavimo takus. Tokie vaistai vadinami „greitąja pagalba“, todėl astmininkai šių preparatų visuomet nešiojasi su savimi. Be to, yra silpnesnių, ilgalaikio poveikio preparatų, kurie vartojami dusulio priepuolio profilaktikai.
Antrai vaistų grupei priklauso priešuždegiminiai hormoninės kilmės preparatai. Akivaizdu, kad šias priemones reikia vartoti griežtai pagal gydytojo rekomendaciją ir jam prižiūrint.
Apskritai astmos gydymą sunkina tai, kad kiekvienu atveju preparatus reikia taikyti itin individualiai. Gydytojas privalo ne tik diagnozuoti pačią ligą, bet ir pasistengti išsiaiškinti veiksnius, sukeliančius dusulio priepuolius. Būtent nuo to, kokios kilmės astma (alerginė ar ne), priklauso vaistų parinkimas ir gydymo sėkmė.
Profilaktika
Sergant astma priepuolio profilaktika — paties ligonio rankose. Jeigu jūs žinote ligą sukeliančius dirgiklius (tiksliai žinote, kad po streso astmos priepuolio rizika padidėja, arba, pavyzdžiui, alergiją sukelia grūdinių kultūrų žiedadulkės), galima pasistengti išvengti šių dirgiklių. Taigi kokie yra populiariausi astmos sukėlėjai?
70 proc. atvejų astma yra alerginės kilmės. Kaip žinia, vienas stipriausių alergenų — namų dulkės. Jas sudaro atpleišėjusių epidermio ląstelių, mikroskopinių erkučių, mintančių epidermiu, jų ekskrementų ir liekanų mišinys. Žinoma, visiškai atsikratyti dulkių beveik neįmanoma, tačiau verta atsisakyti įvairių interjero detalių (gobelenų, kilimų), dažniau drėgnai valyti patalpas.
70 proc. atvejų astma yra alerginės kilmės. Kaip žinia, vienas stipriausių alergenų — namų dulkės.
Antrasis pagal stiprumą alergenas — mikroskopinės grybelių ir pelėsių sporos, kurios cirkuliuoja kartu su oro srovėmis drėgnose, nevėdinamose patalpose. Norint pašalinti alergenus, rekomenduojama dažniau vėdinti kambarius, skalbinius džiovinti lauke, nelaikyti daug kambarinių gėlių, virtuvėje būtinai patikrinti ventiliaciją ir naudoti garų rinktuvą.
Taip pat naujakuriai turi atkreipti dėmesį į tai, kad naminių gyvūnų plaukeliai, pleiskanos ir dulkių alergenai patalpoje išlieka ilgą laiką po to, kai buvę šeimininkai paliko būstą. Žinoma, ryžtingiausias būdas pagerinti gyvenimą — atlikti kapitalinį remontą: pašalinti seną grindų dangą, baldus, tapetus... Tačiau ir šiuo atveju astmininkų gali tykoti pavojai: būtina kruopščiai rinktis apdailos medžiagas. Stiprūs kvapai bei cheminių medžiagų garai gali sukelti pavojingus dusulio priepuolius sergant bet kurios rūšies astma.
Žiedadulkės — irgi pavojingas alergenas. Deja, išvengti kontakto su jomis beveik neįmanoma. Vienintelis būdas — tiksliai išsiaiškinti, į kurį būtent augalą reaguojama, ir jo žydėjimo metu kuo mažiau būti gamtoje.
Dar vienas itin svarbus alergenas — cigarečių dūmai. Įrodyta, kad šeimose, kur vaikai kvėpuoja cigarečių dūmais, astmos išsivystymo rizika žymiai padidėja. Dideliuose miestuose, kur oras užterštas pramonės atliekomis, sunkiaisiais metalais, automobilių padangų gumos atplaišomis, astma sergama keturis kartus dažniau nei kaimuose.
Tačiau net skiriant pakankamą dėmesį profilaktikai, ne visuomet pavyksta išvengti astmos simptomų, juolab jeigu ligos kilmė — genai. Tokiu atveju svarbu nenuleisti rankų: lankytis pas gydytoją, laikytis jo rekomendacijų, visuomet turėti su savimi „greitosios pagalbos“ priemonių, vengti ligos sukėlėjų ir... stresų.
