Nors dauguma pacientų naudojasi savo šalyje teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau kartais tenka važiuoti gydytis ir į užsienį. Taip atsitinka, kai reikia specializuotos priežiūros, arba pasienio regionuose, kai arčiausia ir tinkamiausia medicinos įstaiga yra kitoje šalyje. Tačiau dažnai neaišku, kaip tai daryti ir kas padengs išlaidas. Todėl Europos Komisija ir siūlo priimti teisės aktą, kuris konkrečiai išaiškintų, kada ES piliečiai turi teisę gauti nemokamą medicininę pagalbą bet kurioje ES valstybėje tokiomis pat sąlygomis kaip ir tos šalies pacientai, bus konkretizuotos paslaugų apmokėjimo sąlygos. Taip pat bus aiškiai nurodyta, kas yra atsakingas už kitoje valstybėje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir saugumą. Galų gale, specializuotos priežiūros centrai galės glaudžiau bendradarbiauti.
„Kai 2006–ųjų gruodį buvo patvirtinta Paslaugų direktyva, palengvinusi paslaugų teikimą kitoje ES šalyje, sveikatos apsauga nepateko į jos aptariamų paslaugų sąrašą, todėl prireikė atskiros pacientų mobilumo direktyvos. Nors ES sutartis jau dabar įtvirtina ES piliečių teisę gydytis kitoje Bendrijos šalyje, naudojantis savo šalies medicinos draudimu, tačiau praktiškai dažnai dėl to kyla problemų. Šiuo metu tik apie 1 proc. ES sveikatos biudžeto naudojama Bendrijos piliečiams gydyti ne savo šalyje“, – aiškino EP Vidaus rinkos ir vartotojų teisių komiteto narys Šarūnas Birutis.
EP priėmus naująją direktyvą, bus sukonkretinta teisė gauti nemokamų sveikatos paslaugų bet kurioje ES valstybėje, o kitoje šalyje ne ligoninėje besigydančiam pacientui nebereikės gauti išankstinio savo šalies leidimo gydymo išlaidoms kompensuoti. Kita vertus, valstybė galės reikalauti tokio leidimo gydymo ligoninėje išlaidoms kompensuoti, nes tai didelė našta šalies socialinės apsaugos sistemai. Siūloma, kad gydymosi užsienyje paslaugos būtų apmokamos pagal tą tarifą, kuris galioja paciento gyvenamojoje šalyje. Valstybėms leidžiama spręsti, ar jos kompensuos ir papildomas paciento išlaidas, tokias kaip kelionė ar nakvynė.
Pacientas užsienyje turės pats susimokėti už gydymą, o vėliau savo šalyje galės kreiptis dėl tų išlaidų kompensavimo. „Vis dėlto pacientams būtų patogiau, jei šalims būtų leista taikyti gydymo ligoninėje išankstinio išlaidų kompensavimo sistemą. Tuomet valstybė tiesiogiai apmokėtų gydymo išlaidas kitos ES narės gydymo įstaigoje, o pacientas turėtų pats sumokėti tik papildomas išlaidas“, – sakė Š.Birutis.
Be to, valstybės privalės kompensuoti tik tokį savo gyventojų gydymą užsienyje, kokį numato jų įstatymai. Ši nuostata greičiausiai negalios retoms ligoms gydyti, ilgalaikei globai, nors neįgaliųjų gydymo išlaidos tam tikrais atvejais turės būti apmokamos. Nuostata netaikoma ir organų persodinimo operacijai.
Pacientų teisė gydytis užsienyje nereiškia, kad kitos šalys privalo jiems suteikti tokią galimybę. Be to, dėl gydymo patirta žala turės būti atlyginama pagal šalies, kurioje yra gydymo įstaiga, įstatymus. Pacientai turės būti išsamiai informuojami apie jų teises. Taip pat kiekvienoje ES šalyje turės būti įsteigtas pacientų informavimo mobilumo klausimais biuras.
