Menininkai, kuriems kinas nėra milžinišką pelną nešantis verslas. Jiems filmai – meno forma ir būdas išreikšti save. Tad nieko nuostabaus, jog praėjusių metų Venecijos kino filmų festivalyje po pasaulinės šio filmo premjeros žiūrovai „Didiesiems režisieriams“ atsistoję plojo ilgiau nei penkias minutes.
Šį dokumentinį filmą sukūrė pradedanti graikų režisierė Angela Ismailos, nusprendusi papasakoti apie pasaulinio garso kino kūrėjus iš įvairių šalių. Per ketverius su puse metų ji nufilmavo 250 valandų medžiagos. Pradėjusi nuo ilgo sąrašo, galiausiai ji sutelkė dėmesį į dešimtį režisierių iš Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos ir JAV. Jos pašnekovais tapo Bernardo Bertolucci, Davidas Lynchas, Stephenas Frearsas, Agnèsė Varda, Kenas Loachas, Liliana Cavani, Toddas Haynesas, Catherine Breillat, Richardas Linklateris ir Johnas Saylesas. „Jie kūrė tokius filmus, kokius norėjo kurti. Jie nepasidavė jokiam kino pramonės spaudimui. Jie nesiekė kompromisų, nes nusprendė visada skatinti savo žiūrovus augti ir nebijoti gyvenimo neapibrėžtumo ir nenuspėjamumo“, – taip savo pasirinkimą aiškina Angela Ismailos.
Jos filmas nėra tik šių režisierių geriausių kūrinių apžvalga. Tai kruopštus unikalių asmenybių tyrimas, nepaviršutiniški pokalbiai, kuriuos nuspalvina archyviniai kadrai bei ištraukos iš kultiniais tapusių filmų. Angela Ismailos diskutuoja su savo pašnekovais apie jų, kaip menininkų, raidą, įkvėpimo šaltinius, pastangas kurti prasmingą kiną bei intriguojančią politikos įtaką.
Šiame dokumentiniame filme Bernardo Bertolucci dalinasi patirtimi apie pirmojo savo filmo kūrimą. Toddas Haynesas atiduoda pagarbą Raineriui Werneriui Fassbinderiui, o Catherine Breillat išsiduoda, kad tapti režisiere ją įkvėpė vaikystėje matytas Ingmaro Bergmano filmas „Apnuoginta naktis“.
Richardas Linklateris pasakos apie vaikystėje patirtus nepriteklius, Johnas Saylesas burnos dėl holivudinio kino tuštybės, o Liliana Cavani prisipažins įsižeidusi, kad jos sukurta holokaustą menanti drama „Naktinis portjė“ tapo komerciškai sėkminga. Žiūrovai įsitikins, kad „Naujosios bangos“ pradininkės Agnèsės Vardos užsidegimas kurti kiną tebėra toks pat stiprus kaip jos karjeros pradžioje šeštojo dešimtmečio viduryje bei išgirs Davido Lyncho paaiškinimą, kodėl jam nepatinka atsakinėti į klausimus apie filmus po jų sukūrimo: „Pats filmas yra svarbiausias kalbėjimas. Reikia filmą tiesiog pamatyti, o ne kalbėti apie jį!“ Beje, D. Lynchas buvo paskutinis režisierius, sutikęs filmuotis Angelos Ismailos juostoje. Jį įtikino jos atkaklumas ir tai, kad ji – ne žurnalistė, o filmų kūrėja.
Dokumentinis filmas „Didieji režisieriai“ – jau lapkričio 5 d. 23.00 val. per „Viasat History“.
