Andrius (30)
Seime dirba: pusantrų metų.
Ankstesnės pareigos: statybos bendrovės direktorius.
Šeiminė padėtis: vedęs, turi du vaikus – Kajų ir Artą.
Donalda (34)
Seime dirba: pusantrų metų.
Ankstesnės pareigos: dainininkė, renginių vedėja.
Šeiminė padėtis: išsiskyrusi, augina dukrą Jutą.
A. Mazuronio klausimai D. Meiželytei-Svilienei:
Žinau, kad esi ilgametė ištikima Lazdynų mikrorajono gyventoja. Dabartinė Vilniaus miesto valdžia sparčiais žingsniais, neįsiklausydama į miestiečių nuomonę, nori išduoti leidimą netoliese statyti šiukšlių deginimo gamyklą. Ką apie tai manai?
Patikėkite, kentės visas Vilnius, o paskui tokias gamyklas statys ir kituose miestuose, visi žiaukčiosime ir sirgsime. Jei reiks protestuoti, uždegsime laužus, pasistatysime palapines ir gyvensime tol, kol gudragalviams praeis noras mus nuodyti.
Vienoje televizijos laidoje, kurioje buvo kuriama istorija apie mūsų menamą romaną, atkreipiau dėmesį, kad ant Tavo šaldytuvo durelių iš tiesų buvo užklijuotas kažkokio Andriaus telefono numeris. Gal Andriaus Kubiliaus?
Cha cha cha! Priminei tą juoką (šypsosi). Ant mano šaldytuvo iš tiesų buvo užrašyti du Andriaus telefonų numeriai. Galiu tik patikinti, kad tikrai ne Andriaus Kubiliaus.
Per savo patiklumą esu skaudžiai sumokėjusi, bet aš tikiu gėriu. Nuteisti – lengviausia. Sunkiausia yra įsigilinti, kodėl žmogus vienaip ar kitaip pasielgė, kas jį verčia būti piktu ar nelaimingu.
Ar labai pasiilgsti gyvenimo šou verslo ritmu? Ar negraužia nostalgija žiūrint į vaizdelius, kai dainuoji dažnutes ar šėlsti scenoje?
Žmogus turi keistą įprotį idealizuoti tai, kas kadaise buvo gražu. Jis su nostalgija prisimena laikus, kai buvo jaunas, tryko optimizmu ir energija. Vyresni žmonės idealizuoja sovietinius metus, nes tai buvo jų jaunystė – su niekuo nepalyginamas laikas, kai jūra iki kelių, o poreikiai paprasti. Nepamiršk, Andriau, kad šou verslas dėl to taip ir vadinamas verslu, nes tai – verslas. Aš ir dabar galiu padainuoti miestų šventėse, labdaros renginiuose ar giminės susibūrime, tik be atlygio. Jei padainuočiau kokios nors įmonės šventėje, niekas nepatikėtų, kad tai dariau dykai. Vis tiek žmonės įtarinėtų, kad paėmiau vokelį.
Koks Tavo gyvenimo poelgis yra pats kvailiausias ir jo niekada nekartotumei?
Jų tikrai ne vienas. Per savo patiklumą esu skaudžiai sumokėjusi, bet aš tikiu gėriu. Nuteisti – lengviausia. Sunkiausia yra įsigilinti, kodėl žmogus vienaip ar kitaip pasielgė, kas jį verčia būti piktu ar nelaimingu. O vienas iš kvailiausių mano poelgių – buvęs nuoširdus pasitikėjimas žiniasklaida, kuri, progai pasitaikius, nem nem sukramto vieną kitą nervą (juokiasi).
Žinau, kad kalbėti apie kolegas yra nedėkingas užsiėmimas, tačiau kaip vertini buvusių kolegų – Lino Karaliaus ar Astos Baukutės – elgesį patekus į Seimą?
Jie abu yra vis dar mano kolegos, kaip ir tamsta. Apie kitus nemėgstu kalbėti, o juo labiau teisti ar smerkti. Dar nemėgstu sureikšminti žiniasklaidos sutirštintų istorijų, hiperbolizuotų atpasakojimų, kaip, neva „patikimų šaltinių“ teigimu, kažkas kažką kažkur padarė. Oras visa tai!
Ar tapusi krikščionių partijos nare, pradėjai dažniau lankytis bažnyčioje?
Aš niekada nebuvau bažnytinių apeigų lankytoja. Ir dabar per televiziją, kai transliuoja šv. Mišias, šiurpstu, kaip susėdę valdininkai klauso pamokslų. Jei nuolatinis melas pridengiamas nuolankaus tikėjimo kauke – tai apgavystė.
Kadangi dabar gyvename moterų valdymo eroje, sakyk, koks yra aukščiausias postas valstybės valdymo piramidėje, kurį norėtumei užimti?
Postų man nereikia. Pats žinai, kaip reikia išmanyti akių dūmimo meną būnant ministru ar viceministru. Juk pats žinai, kaip jie moka išsisukti nuo bet kokio aštresnio klausimo. Kaip marionetės už virvelių tampomos, dar gerai, kad ne visi tokie. Politika – tai biznis.
D. Meiželytės–Svilienės klausimai A. Mazuroniui:
Kaip manai, kiek procentų Seime yra gerų ir blogų žmonių? Kokius galėtumei išvardyti pačius blogiausius valdančiųjų priimtus sprendimus?
Manau, kad Seime yra 75 proc. gerų žmonių, o visi likusieji – pusiau vykę. Jei pradėčiau vardyti visus blogiausius sprendimus, neužtektų žurnalo „Privatu!“ puslapių. Vis dėlto pats kvailiausias – gyventojų pajamų mokesčio pakeitimas natūra. Priėjau prie tokios išvados: jei apmokestinamas darbo automobilis, tai gal reikia apmokestinti ir lytinius santykius? Ryte atsikeli, apsvarstai, kokio laipsnio malonumą pajutai, atitinkamai tiek ir sumoki valstybei. Kvailiau ir būti negali!
Kaip Tavo žmona Laura reaguoja į visokias interaktyvių šou laidų apie Tave sukurtas istorijas?
Reaguoja puikiai. Ji labai džiaugiasi ir didžiuojasi, kad romaną neva užmezgiau su Donalda, o ne su vyriausia Seimo nare Vida Marija Čigrejiene. Juk Donalda – patraukli moteris. Pusė Seimo vyrų dėl jos yra pametę galvas.
Nežinau, kas valdo pasaulį, bet tvirtai žinau, kad Lietuvą valdo moteris! (A. Mazuronis)
Kokią prognozuoji Lietuvai ateitį po 20 metų?
Tokią, kuria galėsime džiaugtis ne tik mes, bet ir mūsų vaikai. Apie kurią kalbant, apims toks pat pasididžiavimo jausmas, tarsi stebint krepšinio rungtynes. Viliuosi, kad į tėvynę grįš ją palikę tautiečiai.
Kurio gyvūno negalima nunuodyti kalcio cianidu?
Už šitą klausimą Donalda atsiims (juokiasi). Gal šerno ar briedžio? Jie atrodo pakankamai atsparūs cheminiam poveikiui.
Buvai galiūnų konkurso dalyvis, žaidi krepšinį, lauko tenisą, bėgioji. Kokią sporto šaką patartumei pasirinkti man?
Koks sutapimas – mūsų krepšinio komandoje kaip tik laisva viena vieta. Esu įsitikinęs, kad su Donalda bet kokius varžovus nušluotume nuo kelio.
Kokiais klausimais dažniausiai nesutari su tėvais?
Sutariu absoliučiai visais klausimais, nes su tėvais nesikonsultuoju. Ir tai tęsiasi jau 12 metų. Pats geriausias mano patarėjas – žmonos močiutė. Jokių sprendimų nepriimu be jos žinios, nes rizikuočiau suklysti. Tai žmogus, kuris seka visus šalies įvykius, visais klausimais turi blaivią ir racionalią nuomonę.
Ką dažniausiai gaminate šeimoje vakarienei? Ar esi geras kulinaras, ar maistą ruošia tik žmona?
Esu puikus kulinaras. Nuostabiai ruošiu parduotuvėje pirktus šaldytus koldūnus ir profesionaliai pašildau picą mikrobangų krosnelėje. Tai yra du mano ypatingieji patiekalai. Vakarais mano pagrindinis maistas – bokalas alaus ir pakelis čipsų. O žmona mane palepina lazanija ir didžkukuliais. Gaila, kad retai.
Pateikei įstatymo pataisą, kad ministru gali tapti tik aukštąjį išsilavinimą turintis žmogus. Ar tikrai manai, kad sausa teorija, abejotinos kokybės studijos yra svarbiau už praktinius įgūdžius? Lietuvoje yra žmonių, kurie, nelankę mokyklos, baigė aukštąsias ir yra talentingi savo sričių specialistai (berods, Egmontas Bžeskas).
Aukštasis išsilavinimas neturėtų būti vienintelis kriterijus, tačiau jis privalo būti greta kitų reikalavimų – komunikabilumo, diplomatijos. Peržiūrėjus darbo skelbimus, nesunku pastebėti, kad net valytojoms dažnai keliami aukštesni reikalavimai nei ministrams. Aš manau, kad aukštojo mokslo studijos kiekvienam piliečiui turėtų būti siekiamybė. Jei penktokai žino, kad aukštu šalies pareigūnu gali tapti ir nebaigęs universiteto, tai jis ir neturės motyvacijos gerai mokytis.
Tai kas gi valdo pasaulį?
Nežinau, kas valdo pasaulį, bet tvirtai žinau, kad Lietuvą valdo moteris!
