Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Donata Virbilaitė: laiminga nieko neplanuodama (papildyta balandžio 8 d.)

Donata Virbilaitė
Viganto Ovadnevo nuotrauka / Donata Virbilaitė
Šaltinis: „Žmonės“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vis dažniau žinomų atlikėjų keliai išvingiuoja svetur: kas traukia už Atlanto, kas sėkmės paukštę tikisi pagauti Londone, o kai kurie, nesitikėdami nei šlovės, nei milžiniškų honorarų, vyksta ten, kur šilta. Realybės šou „Kelias į žvaigždes“ išpopuliarėjusi dainininkė ir laidų vedėja Donata Virbilaitė (24) tris mėnesius praleido Turkijos Denizlio mieste ir kol kas negalvoja likti Lietuvoje.

Kartais suplanuoti gyvenimą išties sudėtinga. Donata tą suprato tik „trumpam“ parlėkusi į gimtinę – jos viešnagė tęsiasi jau antrą mėnesį: „Maniau, grįžtu padainuoti viename renginyje ir pratęsti vizos, leidžiančios gyventi Turkijoje. Bet vos atvažiavus pasipylė skambučiai: tai padainuoti siūlo, tai organizuojant renginį prašo padėti.“
Vis dėlto balandžio viduryje mergina tikisi ištrūkti iš Lietuvos. „Gavau pasiūlymų padirbėti kitose šalyse, tačiau kol nesu visko suderinusi, nieko nenoriu sakyti. Bet kokiu atveju pirmiausia turiu grįžti į Turkiją ir žmonėms, su kuriais dirbu, pasakyti, kad keičiasi planai. Be to, Denizlyje liko nemažai mano daiktų“, – pasakoja.

Apie išvažiavimą iš Lietuvos Donata kalba su entuziazmu, o paklausta kodėl, teištaria: „Na, nepatinka man čia...“ Sako, praėję metai buvę gana chaotiški: baigė studijas Muzikos ir teatro akademijoje, iš nuomojamo buto persikraustė į nedidelį nuosavą, tapo laidos vedėja, lakstė po įvairius festivalius. Praėjusį rudenį nuvažiavusi į vieną Turkijoje, staiga sužinojo, kad Lietuvoje nebeturi darbo. „Vedžiau „2 minutes šlovės“. Su prodiuseriais sutarėme, kad man išvažiavus ras vienai laidai pamainą, tačiau iš spaudos sužinojau, jog esu pakeista visam laikui. Tada tiesiog likau Turkijoje – nebeturėjau ko prarasti“, – liūdnokai šypteli.

Visada turėjau daužyti galvą ir įrodinėti, kad esu kažko verta. Įsitikinau, kad norėdamas iš mažiuko virsti dideliu privalai lipti per galvas...

Donata niekada dirbtinai nekėlė skandalų, o televizijoje atsidurdavo tik antrame plane – kaip kieno nors asistentė ar laidos įgarsintoja, tad ir galimybių būti tarp vadinamųjų A lygio žvaigždžių neturėjo. „Pavargau eiti, zyzti, prašyti, mojuoti rankomis, kad tik būčiau pastebėta. Visada turėjau daužyti galvą ir įrodinėti, kad esu kažko verta. Įsitikinau, kad norėdamas iš mažiuko virsti dideliu privalai lipti per galvas...“ – atskleidžia pramogų verslo taisyklę.

Karštu temperamentu garsėjanti dainininkė Turkijoje neregėto populiarumo taip pat nesulaukė, tačiau džiaugiasi, jog dainuodama tai, ką nori, o ne tai, ką liepia prodiuseriai, galėjo bent ramiai gyventi ir jausti aplinkinių pagarbą. „Žinau, mano išvaizdos merginai pakaktų uždainuoti turkiškai ir būčiau visur laukiama, bet to nenorėjau. Patys turkai sako, kad jei dainuosiu jų kalba ir tapsiu populiari Turkijoje, kitoje Europos šalyje durys man užsitrenks. Ne paslaptis, kad turkai ignoruojami, ir nesvarbu, iš kur esi – svarbiausia, kad dainuoji turkiškai“, – aiškina atlikėja.

Kokie vėjai nunešė į tolimą šalį? Donata juokiasi: ši istorija tokia keista, kad žmonės sunkiai ja patiki. Pernai socialiniame tinklalapyje „Facebook“ rado vieno turko laiškelį, kuriame vyras paklausė, ar ji – tik laidų vedėja (tuo metu buvo pridėjusi nemažai nuotraukų iš „2 minutės šlovės“ filmavimų), ar ir dainininkė. Dar papasakojo, kad atstovauja agentūrai, kuri kasmet rengia didelę turizmo šventę, užsiminė, jog norėtų pakviesti koncertuoti ir Donatą. Mergina nusiuntė savo įrašus, o po savaitės jie jau aptarė sąlygas. „Dar po kelių dienų rankose turėjau lėktuvo bilietus“, – juokdamasi pasakoja.

Turkijoje Donata milijonų neuždirbo, bet pinigų užteko kasdienėms išlaidoms ir buto Lietuvoje paskolai sumokėti. Dar – kelionėms prie jūros: „Bėda, kad Turkijoje atsidūriau baigiantis sezonui, todėl koncertų turėjau ne ypač daug. Užtat galėjau repetuoti su gyva grupe, už agentūros pinigus vaikščioti į sporto klubą, lankyti salsos pamokas, pramogauti ir nesukti sau galvos, kaip užsidirbti duonai.“ Turkų įkyrumas, kurį buvo patyrusi anksčiau, jai visai neužkliuvo. „Supratau, kad įkyrūs yra į kurortus dirbti suvažiavę kurdai, kurių patys turkai nelabai mėgsta. Visi mano draugai nepaprastai paslaugūs, dėmesingi, draugiški žmonės.“

Užsieniečiams gyventi Turkijoje gerai. Donata gali ilgai pasakoti, kaip pigiai ten įmanoma nusipirkti automobilį ar butą, tačiau pati apie dideles investicijas saulėtame krašte negalvoja. „Parduoti butą Vilniuje? Na, jau ne – maža ką! Kas žino, kaip susiklostys tas mano gyvenimėlis... Gyvenu šia diena, galvoju tik apie ją ir man tai patinka. Pripratau, kad vieną dieną galiu turėti pinigų, o kitą – ne, vieną dieną galiu nakvoti viešbutyje, o kitą ieškoti, pas ką prisiglausti. Dabar važinėju po pasaulį turėdama tikslą – kiekvienoje šalyje susirasti po draugą, pas kurį bet kada galėčiau užsukti.“

Draugų Turkijoje Donatai netrūksta. Tik štai vienintelio, kuris temperamentingai raudonplaukei būtų galvą apsukęs, taip ir neatsirado. „O kas su manimi gali prasidėti?! – nusikvatoja. – Parodyk pirštu, kuris vyras galėtų pakęsti, kai vieną dieną esu čia, kitą – jau kažkur kitur. Man patinka skraidyti ir nežinau, kas ir kada mane nusodins ant žemės. Džiaugiuosi, kad kai kiti savo anūkams skaitys pasakas, saviškiams aš pasakosiu apie nerealiai įdomų savo gyvenimą...“

„Žmonės“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką