Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Džiugas Siaurusaitis norėtų į „skylę“

Prieš penkiolika metų atėjęs garsinti serialo „Santa Barbara“, Džiugas Siaurusaitis netrukus tapo žinomu TV3 televizijos veidu. Linksmas ir šmaikštus — toks aktorius buvo anksčiau, toks išliko ir žaidime „Skylė sienoj“.
Džiugas Siaurusaitis ir Aistė Paškevičiūtė
Džiugas Siaurusaitis ir Aistė Paškevičiūtė / TV3 nuotr.

— Kaip rimtos profesijos žmogus jaučiasi tokioje nerimtoje laidoje?

— Puikiai. Labai juokinga ir pačiam, ir dalyviams, o ir žiūrovams linksma. „Skylė sienoj“ nereikalauja ypatingų minties galių, bet ši laida labai greita, aiški, paprasta, tad, manau, žiūrovams yra puiki pramoga trečiadienio vakarą. Negirdėjau jokių blogų atsiliepimų.

— Ar pats sutiktumėte joje išbandyti savo vikrumą?

— Žinoma, būtų įdomu išbandyti skyles. Su Aiste laukiame, kada mums leis.

— TV3 pasižymėjote kaip linksmų laidų vedėjas, smagių serialų garsintojas. Ar toks esate ir gyvenime?

— Esu visiškas optimistas. Retai kada liūdžiu, o jei ir užklumpa liūdesys, tai jis mane slegia trumpai — ne valandas, o minutes.

— Tad rimtoje laidoje savęs neįsivaizduojate?

— Nebent tai būtų vėlaus vakaro šou, kažkas panašaus į kitados gyvavusią „Be tabu“. Labiau save regiu žaidimuose. Kita vertus, manau, kad rimtose laidose turėtų dirbti specialistai, pavyzdžiui, politinių debatų laidas vesti politikos apžvalgininkai, išmanantys visus šios srities niuansus. Man tai jau būtų per daug.

— O jeigu prodiuseriai jums pasiūlytų vesti tokią laidą, kuriai kompetencijos, jūsų manymu, stigtų?

— Kartais nėra didelio skirtumo, ar linksmą laidą veda rimtas žmogus, ar ne. Jeigu prodiuseriai manytų, kad mano veidas tinka, neatsisakyčiau. Bet nenorėčiau, kad man nutiktų taip, kaip nutiko Arūnui Sakalauskui su „Vakaro autografu“, LTV pokalbių laida. Jis apie lietuvišką estradą ir juolab dainininkų biografijas neką išmanė, tad po pusės metų visi suprato, kad yra ne savo kėdėje. Atėjo Egidijus Sipavičius, ir viskas stojo į savo vietas.

— Kokie TV projektai, prie kurių jums yra tekę prisidėti, jūsų nuomone, labiausiai buvo vykę?

— Manyčiau, kad „Be tabu savaitė“. Tokio formato laidai tiko ir šmaikštūs siužetai, ir rimtesni tyrimai... Šiandien, neabejoju, nė vienos televizijos vadovybė taip kalbėti apie daugelį dalykų jau nebeleistų. Manau, vykęs buvo ir medaus ringo šou „Gintarinė ledi“, mūsų pačių sugalvotas ir įgyvendintas projektas.

— O kurie mažiausiai sėkmingi?

— Aš prie tokių nebuvau prisidėjęs (juokiasi).

— Ar jums labiau patinka vienam vesti laidą ar su partnere?

— Jeigu ta partnerė tokia, kaip Aistė Paškevičiūtė, su kuria vedu „Skylė sienoj“, tada geriau poroje. Smagu, kai žmogus turi ką pasakyti, yra simpatingas, nebijo kad ir kandesnių replikų, atsikerta tuo pačiu. Bet jeigu partneris neiniciatyvus, neranda kur įsiterpti, tada geriau vienam.

— Į televiziją atėjote garsinti muilo operos „Santa Barbara“...

— Ir šiuo metu dar kalbu serialų „Auklė“, „Simpsonai“, „Šeimos bičas“ personažų lūpomis.

— Koks serialas jums pačiam labiausiai patinka?

Labiausiai patiko „Vedęs ir turi vaikų“. Manau, kiekvienas vyras Elo Bandžio personaže atpažino save, kaip ir kiekviena moteris galėjo tapatintis su Pege.

— Labiausiai patiko „Vedęs ir turi vaikų“. Manau, kiekvienas vyras Elo Bandžio personaže atpažino save, kaip ir kiekviena moteris galėjo tapatintis su Pege.

— Garsintojo ar vedėjo darbas jums artimesnis?

— Jei reikėtų rinktis, tai laidos vedėju norėčiau būti labiau. Nesakau, kad garsintojo darbas blogas, su malonumu jį dirbu, bet jau lyg ir pabodo būti tuo eterio balsu.

— Kokie darbo televizijoje privalumai ir trūkumai?

— Vien dėl pinigų į televiziją neičiau. Bent jau dabar. Bet jeigu laida, kurioje dirbi, yra įdomi ir jauti, kad gali prie jos prisidėti, tai tampa puikia saviraiškos priemone. Kartais kiek vargina didžiulė darbo dinamika. Aš dar esu ir „Puikiojo šou“ kūrybinės grupės narys. Būna, kad kartais mintys nesilieja, ir nors tu ką. Slampinėji iš kampo į kampą ir lauki įkvėpimo. Bet filmavimai jau suplanuoti ir, nori ar nenori, turi eiti koja kojon.

— Ar jūsų nė kiek neerzina neužtikrintumo jausmas, toks būdingas televizijai — šį sezoną laida rodoma, o kitą jos jau gal nebus?

— Jei būtum televizijos naujokas, tai gal ir erzintų. Jei atsiduodi darbui ir matai, kad tave vertina už kūrybines idėjas ar darbo našumą, tai tau televizijoje tuščių skylių nebūna — nepakvies garsinti ar vesti kokios laidos, atsiras kitokio darbo. Pagaliau dar yra teatras.

— Susitikti pakvietėte į Nacionalinį dramos teatrą. Teatre turbūt dažniau tenka būti rimtam?

— Suprantama, čia mano personažai yra rimtesni. Bet aktorius niekuomet nesusitapatina su savo personažu, tai būtų neprofesionalu. Gali suvaidinti net ir didžiausią savo priešingybę. Tokia aktoriaus duona.

— Ar teatre dar gaji nuomonė, jog aktoriams televizijoje ne vieta?

— Galima sakyti, kad ši nuomonė ne tik mirusi, bet jau ir pašvinkusi, nes visi geri aktoriai jau seniai televizijoje. Jeigu aktorius prastas teatre, tai toks ir televizijai netiks. Tą nuomonę ir skleidė tie, kurių nekviesdavo jokia televizija.

— Niekada nesvarstėte galimybės nutūpti kurioje nors vienoje vietoje?

— Turėjau tokį pasiūlymą — kam tau lankstyti per dvi vietas ir visai neturėti poilsio dienų, mesk teatrą ir turėsi daugiau laiko. Tuo nesusigundžiau. Ne dėl to, kad bijočiau prarasti socialinio gyvenimo garantiją. Teatras juk yra visų menų pagrindas, televizija būtent iš jo ir kilusi ir čia dažniausiai ieško sau reikalingų žmonių. Man patinka ritmas, darbo kaita.

— Kas iš Lietuvos humoristų jums labiausiai patinka?

— Vytautas Šapranauskas. Man patinka jo humoro supratimas, greita reakcija, kai reikia taiklaus ir šmaikštaus atsakymo. Čia jis nepralenkiamas. Arūnas Sakalauskas teatre komedijinius vaidmenis kuria tobulai.

— Kur geriausiai atsigaunate, kai pavargstate nuo televizijos ir teatro?

— Man idealiausia vieta gamtoje — miške, su palapinėmis, prie laužo, su šašlykais. Neseniai su drauge prie Vilniaus įsigijome namą, tad dabar ten jaučiamės tarsi amžinoje iškyloje.

— Jūsų draugė Lina Rastokaitė bandė sėkmę TV3 „Žvaigždžių vartuose“. Pritarėte tokiam jos žingsniui?

— Tai vertinau skeptiškai, nei aš ją mokiau dainuoti, nei maniau, kad ji manęs klausys. Tad, maniau, tegul. Tos kelios savaitės, kol ji ten buvo, daug kainavo nervų ir jai, ir man. Ji versdavo mane kartu piktintis dėl nevykusios fonogramos ar kitų dalykų. Džiaugiuosi, kad iškrito. Ji ir taip turi darbo per akis — dainuoja, vaidina spektakliuose „Boeing, Boeing“, „Striptizo ereliai“, neverta graužtis, kad ją išmetė.

— Ar namie dažnai užverda teatriniai ginčai?

— Lina Klaipėdoje baigė teatro režisūrą, tad nevengia pasakyti savo nuomonę dėl įvairių teatrinių dalykų. Kartais dėl to susiginčijame. Kol nepažinojau jos, maniau, kad moku dainuoti. Pasirodo, ne. Dabar dainuoja ji, o man liepia nestaugti.

— Kokios mintys dabar labiausiai jums neduoda ramybės?

— Vasarą su drauge ir dar dviem draugais mėnesį keliavome po JAV. Viskas taip patiko, kad dabar suku galvą, kur ir vėl pasiduoti. Gal į Australiją ar į Indoneziją...

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius