Edita, jau praėjo metai, kai grįžote ant parketo, dalyvaujate čempionatuose. Kaip pati vertinate savo grįžimą į profesionalų sportą?
Jaučiuosi labai patenkinta, drąsiai tai sakau. Tikrai nesigailiu priėmusi ryžtingą sprendimą, manau, pasielgiau teisingai. Ar kas nors pasikeitė per tą laiką, kol buvau motinystės atostogose? Na, esminių pokyčių nematau. Tiesiog per šį laikotarpį daugelis porų labai patobulėjo.
Per pastaruosius metus patyrėte įvairių išgyvenimų – iš pradžių šokote su siciliečiu Angelo Madonia, o dabar jūsų partneris – Mirko Gozzoli. Kaip vertinate rezultatus su Angelo?
Atvirai kalbant, jis buvo daug silpnesnis šokėjas nei Mirko. Tai natūralu, nes Angelo gerokai jaunesnis. Tačiau labai norėjau grįžti, todėl teko rizikuoti, pasirenkant jį partneriu. Negaliu pasakyti, kad nudegiau. Visus maksimalius rezultatus, kuriuos galėjau pasiekti su Angelo, aš ir pasiekiau. Toliau šokant su juo nebebuvo kur tobulėti.
O kaip vertinate darbą su dabartiniu partneriu Mirko? Ar su juo daugiau perspektyvų?
Įvairiuose čempionatuose mudu labai sėkmingai startuojame. Esu be galo laiminga ir patenkinta dabartiniu savo partneriu. Turime daug ambicijų ateičiai. Bene pagrindinis tikslas – laimėti artėjančiame Pasaulio čempionate. Ten didžiausias mūsų konkurentas bus Arūnas Bižokas su partnere. Jis atstovauja Jungtinėms Amerikos Valstijoms, o aš – Italijai. Ką gi, pakonkuruosime (šypteli).
Arūnas – buvęs ilgametis jūsų partneris. Kaip iki šiol pavykdavo konkuruoti čempionatuose?
Paskutinėse prestižinėse varžybose Anglijoje Arūnas užėmė pirmąją vietą, o mes su Mirko likome antri. Taigi pasaulio čempionatas bus puiki galimybė atsirevanšuoti. Tai ir bus mudviejų su partneriu pagrindinis tikslas!
Teko girdėti, kad po plačiai nuskambėjusio konflikto su Arūnu jau susitaikėte. Kokie dabar jūsų santykiai?
Taip, dabar mes su Arūnu labai draugiškai sutariame. Nebeliko jokių pykčių, visos praeities nuoskaudos pradingo. Kaip pavyko to pasiekti? Nežinau, sunku pasakyti. Matyt, laikas užgydė visas žaizdas...
Paskutinėse prestižinėse varžybose Anglijoje Arūnas užėmė pirmąją vietą, o mes su Mirko likome antri. Taigi pasaulio čempionatas bus puiki galimybė atsirevanšuoti.
Dabar nemažai laiko praleidžiate Italijoje. Papasakokite, kaip atrodo įprasta jūsų diena?
Jei tą dieną nebūna pasirodymų, tada su Mirko du kartus repetuojame – ryte ir vakare. Šios repeticijos trunka po dvi valandas. Taigi iš viso šokame 4 valandas per dieną. Tačiau likusį laiką dažnai taip pat drauge praleidžiame. Italijoje mokome šokti kitas poras. Darbas užtrunka apie 6 valandas. Tačiau per pastaruosius tris mėnesius, kai persikėliau į Italiją, gal tik 20 dienų leidau naujuose namuose. Visas laikas buvo skirtas kelionėms (šypteli).
Kur ir kaip gyvenate Italijoje?
Šiuo metu gyvenu Livorne. Jis yra netoli Pizos miesto, Šiaurės Italijoje. Čia Mirko turi savo šokių studiją, kurioje repetuojame ir mokome šokti kitus. Pati esu išsinuomojusi būstą, tačiau nedažnai jame nakvoju. Bent 7 dienas per mėnesį stengiuosi praleisti Lietuvoje.
Kokie dalykai Italijoje jums patinka ir kas galbūt erzina?
Dievinu jų maistą. Italai labai skaniai valgo. Apskritai jie itin talentingi žmonės. Įprasta manyti, kad lietuviai yra darbštūs, tačiau, mano manymu, italai netgi pranoksta mūsų tautiečius. Bent jau šokių pasaulyje tikrai. Visi šokėjai daug dirba ir atkakliai siekia užsibrėžti tikslo. Kita vertus, daugelis yra pernelyg greitai užsiplieskiantys. Tačiau šiaip Italijoje man patinka, viskas čia šaunu.
Galbūt norėtumėte visam laikui persikraustyti į šį saulėtą kraštą?
Nors čia dažnai būna geras oras, tačiau persikelti ilgam laikui tikrai nenorėčiau. Man patinka Lietuvoje. Čia mano šaknys, šeimos nariai, artimieji, draugai. Juk ne veltui sakoma, kad visur gerai, bet namuose geriausia (šypteli).
Kaip jus priėmė Italijos šokių sporto elitas?
Visi labai palaiko. Iš tiesų italai džiaugiasi, kad perspektyviausias ir daugiausia patirties turintis jų šokėjas nenutraukė veiklos ir toliau šoka su manimi. Apskritai Mirko galima laikyti italų numylėtiniu. Jį čia visi palaiko ir didžiuojasi. Tokių pat gerų emocijų sulaukiu ir aš. Italijoje jaučiuosi puikiai – atmosfera čia draugiška.
Teko girdėti, kad šokių pasaulyje įvyko porų mainai, kuriuose dalyvavote. Dabartinio jūsų partnerio Mirko pora dabar šoka su buvusiuoju – Angelo. Ar tokie mainai yra įprastas reiškinys?
Negalėčiau taip pasakyti. Tai gana reti atvejai. Kaip santykiai klostosi toliau? Na, Mirko su buvusia savo partnere net nebendrauja, kadangi pora jie buvo ne tik scenoje, bet ir gyvenime. Po skyrybų ryšiai nutrūko. O aš su Angelo palaikau gana draugiškus santykius. Tiesa, buvo vienas akibrokštas, kai nupirkau bilietus į Singapūrą, kur turėjome drauge šokti, tačiau jis paskutinę dieną pranešė nevyksiąs. Buvo apmaudu.
Pastaraisiais mėnesiais itin daug keliavote. Gal galite trumpai papasakoti apie savo išvykas?
Su Mirko lankėmės daug kur. Dalyvavome specialiuose šokių šou Bostone (Amerikoje), Sankt Peterburge (Rusijoje), Florencijoje (Italijoje). Apskritai daug keliaujame po Italiją, mat kartais tenka vykti į kitą miestą treniruoti porų. Žodžiu, nuolat būname kelyje (šypteli).
Ar visos tos kelionės nenusibosta?
Anksčiau tikrai viskas buvo įgrisę, jaučiausi pervargusi. Kalbu apie laikotarpį iki dukrelės gimimo, iki savo pasitraukimo iš šokių – viskas buvo tarsi kankynė. Tačiau dabar, kai vėl čia grįžau, į viską žiūriu kitomis akimis, kitaip vertinu. Supratau, kad viskas priklauso nuo to, kaip pati nusiteiki. Dabar manęs kelionės nevargina. Jų metu laiką išnaudoju trejopai: arba miegu, arba skaitau knygas, arba planuoju ateities keliones metams į priekį. Dar turėčiau pradėti mokytis italų kalbos, esu nusivežusi specialių knygų, tačiau vis nesiryžtu... (šypteli).
Prieš kelis mėnesius planavote į Italiją kartu išsivežti ir dukrelę Evitą. Planai pasikeitė?
Buvau atsivežusi Evitą savaitei. Tačiau viskas per daug sudėtinga. Buvo baisu palikti dukrytę su moterimi, kuri nesupranta lietuviškai. Evita labai judri. Vos man nusisukus, pradingsta. Tai pavojinga, ypač kelionių metu. Mano dukra nėra toks vaikas, kuris visą laiką būna nusitvėręs mamos sijono.
Kol kas Evita dar per maža. O kviestis savo mamą į Italiją, kad prižiūrėtų anūkėlę, irgi nėra geriausias sprendimas. Todėl dabar Evita Lietuvoje. Ją prižiūri mano vyras Mindaugas, padedamas auklės, arba močiutė. Džiaugiuosi, kad kiekvieną mėnesį grįžtu namo ir bent savaitę praleidžiame drauge. Viliuosi, kad vasarą daugiau laiko galėsiu pabūti gimtinėje.
Turbūt sunku taip ilgai nematyti dukrelės ir vyro...
Labai skauda širdį, kad nematau Evitos, bet tikuosi, kad ateityje nesigailėsiu dėl dabartinių savo sprendimų. Manau, dukra įvertins ir supras, kaip svarbu man buvo grįžti į sportą, kad nesijausčiau nelaiminga ir nebūčiau nuolat surūgusi. Vyro atžvilgiu irgi tą patį galėčiau pasakyti. Mindaugas mane kartais palaiko, kartais pyksta – viskas banguoja. Bet dar neiškėlė man ultimatumo ir neliepė rinktis: šeima arba šokiai. Vyras mane myli ir supranta, kad jei jausiuosi laiminga, ir jam bus gera.
Tai gal gera išeitis būtų, jeigu Mindaugas vyktų pas jus į Italiją?
Kol kas jis Italijoje lankėsi vieną kartą, per Valentino dieną. Kartu su Mirko ir jo žmona šauniai praleidome laiką viename restorane. Tikiuosi, kai išsilaisvins nuo darbų, ir vėl atvažiuos į Italiją. Tačiau tai nėra lengva, nes Mindaugas atidarė savo advokatų kontorą ir labai daug dirba.
Kaip įsivaizduojate savo gyvenimą po metų ar dvejų? Planuojate laiką į priekį ar gyvenate šia diena?
Po trejų metų mano gyvenimas turėtų būti toks, koks buvo iki grįžimo į šokių pasaulį. Manau, vėl intensyviai treniruosiu kitas poras, teisėjausiu varžybose. Man ši veikla patinka, tačiau dar kokius trejus metus ketinu šokti. O paskui lauks vadinamoji pensija (juokiasi). Tačiau šio laikotarpio nesibaiminu, paprasčiausiai reikės eiti kita kryptimi. O kol kas dar leiskite man pasidžiaugti vėl atsiradusia galimybe šokti. Noriu ją išnaudoti maksimaliai ir atsidžiaugti.
