Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Laiptelis į svajonę?

Liepa Mondeikaitė
Viganto Ovadnevo nuotrauka / Liepa Mondeikaitė
Šaltinis: „Žmonės“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kažin ar šiemet Evelinai Sašenko nacionalinė „Eurovizijos“ atranka būtų buvusi tokia sėkminga, jei aksominio balso dainininkė joje nebūtų ryškiai pasirodžiusi pernai. Iš tiesų, Lietuvos pramogų pasauliui nuskurdus iki pavojingos ribos, jauniesiems talentams „Eurovizija“ tampa kone vienintele tribūna garsiai apie save pranešti. Kartais tas „pranešimas“ būna ganėtinai ryškus, kad taptų laipteliu į sėkmę...

Liepa Mondeikaitė: džiaugiuosi, kad surizikavau!

Klaipėdietė Liepa Mondeikaitė (20) su savo kūrybos daina „Laukiu“ šiemet buvo šešta, bet tikrai neliko nepastebėta.

„Muziką ir žodžius kūriau nuo mažų dienų, bet buvau bailelė ir niekam, išskyrus šeimos narius, jų nerodžiau. Tik po ilgų raginimų ir padrąsinimų maždaug prieš metus nusprendžiau, jog daina „Kaip ant sparnų“ yra būtent ta, kurią galiu ir kam nors kitam parodyti“, – šypsodamasi prisimena Liepa. Pirmoji radijo stotis, patikėjusi jos talentu, buvo „Radiocentras“: pradėjo dainą transliuoti, kūrinys net pateko į radijo stoties topus, kurį laiką juose išsilaikė. Šiemet Liepa jau dalyvavo televizijos konkurse „Nauja daina“, Europos krepšinio čempionato himno rinkimuose, dainuoja Telšių Smaragdiniame chore TV projekte „Chorų karai“.

Nors mergina be galo myli muziką, vadina ją savo laime ir išsipildžiusia svajone, rinkdamasi kelią, kuriuo eiti baigus mokyklą, pernelyg ilgai nesvarstė: užaugusi gydytojų šeimoje pasirinko medicinos studijas Vilniuje.

Liepa, „Eurovizijoje“ pasiekti rezultatai tavo lūkesčius patenkino?

Šis konkursas man buvo viena nerealiausių gyvenimo akimirkų. Sutikau daug įdomių žmonių, o ir emocine prasme tai buvo labai stipru. Net šiek tiek gaila, kad viskas jau baigėsi.
Vertinimais esu labai patenkinta. Siųsdama dainą į atranką maniau, kad ji apskritai gali nepatekti, todėl kai pusfinalyje išgirdau komisijos vertinimus ir pamačiau, kaip balsavo žiūrovai, rėkiau, spiegiau iš džiaugsmo. Kai finale komisija man skyrė trečią vietą, buvo sunku patikėti, kad aplenkiau ne vieną nuostabų talentingą atlikėją.

Jei abejojai savo sėkme, kodėl nusprendei dalyvauti?

Muzika – mano gyvenimas, visada troškau dainuoti ir norėjau, kad vieną dieną žmonės išgirstų mano muziką. „Eurovizija“ buvo dar vienas laiptelis tos svajonės link, realus šansas parodyti žmonėms savo kūrybą.

Nesu drąsus žmogus, todėl pirmąsias dainas rodydavau tik savo šeimai. Kai išgirdau apie „Eurovizijos“ atranką, pamaniau, kad gal jau laikas, užteks to kuklumo. Labai džiaugiuosi, kad surizikavau: dabar, po konkurso, tiek daug visko mano gyvenime vyksta!

Viganto Ovadnevo nuotrauka/Monika Linkytė
Viganto Ovadnevo nuotrauka/Monika Linkytė

Monika Linkytė: ketvirta vieta – didelis pasiekimas!

Nors vertinimo komisija nuolat kartoja, jog tokiems jauniems atlikėjams kaip Monika Linkytė (18) trūksta scenos patirties, vis dėlto atkakliai žemaitei šiemet beveik pavyko įrodyti savąją tiesą: televizijos žiūrovų simpatijas (užėmė antrąją vietą pagal balsavimą!) su daina „Days Go By“ pelniusi atlikėja tik dėl komisijos vertinimų nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos finale liko ketvirta.

Gargžduose gimusi, ten muzikos mokyklą baigusi ir iki šiol šiame nedideliame miestelyje besimokanti jauna dainininkė prieš pustrečių metų su būriu bendraamžių dalyvavo „Vaikų Eurovizijos“ atrankoje ir liko trečia. Pernai Monika jau debiutavo „Eurovizijos“ scenoje su patyrusiais, gerokai vyresniais atlikėjais. Tąsyk finale jos daina „Give Away“ buvo dešimta.

Nusiminei, kad šiemetinėje atrankoje likai ketvirta?

Ką jūs! Man tai – labai didelis pasiekimas, juk likau už tokių scenos grandų kaip Rūta Ščiogolevaitė, Linas Adomaitis, Evelina Sašenko. O kiek dar atlikėjų liko už manęs... Niekas už antrą ir trečią vietas prizų nedalijo, tad ketvirta vieta – neką žemesnė už jas (juokiasi).

Šiemet baigi mokyklą. Gyvenimą ketini susieti su muzika?

Dabar man svarbiausia – egzaminai. Suskaičiavau, kad liko vos trys mėnesiai iki pirmojo, tad reikia pagaliau susiimti. Stengsiuosi pirmenybę teikti mokslams, nors niekada taip mano gyvenime nebuvo (kvatojasi).
Ką studijuosiu? Ne muziką. A lygiu mokausi chemiją ir biologiją, tad stosiu į mediciną ar kažką panašaus. Svarbiausia, kad studijuočiau Vilniuje, – čia mano draugai, čia manęs laukia darbai.

„Žmonės“
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką