Pirmą kartą gulantis į lovą labai jaudinausi, galvojau širdis iššoks, jaučiau, kad turiu parodyti jai, koks esu šaunus. Ir kas galėjo atsitikti baisiausia tai ir įvyko – varpa nesustandėjo. Pasakiau, kad esu labai pavargęs, ji suprato. Mylėjomės dar sykį, bet atsirado baimė, o jei vėl nepavyks? Antrą sykį erekcija iš pradžių buvo, po to vėl dingo. Visiškas „pravalas“. Jaučiuosi beviltiškai. Ką man dabar daryti? Egidijus, 21 m.
Sveikas, Egidijau. Tai, kas tau atsitiko greičiausiai nėra kažkoks ypatingas sutrikimas, o tiesiog didžiulis jaudulys, kuris perėjo į lūkesčio baimę. Jis labai žmogiškas ir suprantamas, juk tu įsimylėjai, tiek ilgai laukei, tikėjaisi. Susiklosčius tokioms aplinkybėms (ilgai atidėliotas intymumas, stiprus įsimylėjimas, iškelti reikalavimai sau pasirodyti šauniu) ko gero panašiai atsitiktų daugeliui. Argi buvo galima tikėtis gero sekso? Pirmiausia seksualumas sunkiai suderinamas su įtampa, baime, dideliais lūkesčiais.
Kuo labiau stengiesi, kuo labiau vaikaisi kažkokio tikslo, tuo labiau jis tolsta. Seksualinis aktas nėra valdomas sąmonės, tai visiškai automatiškas procesas. Čia panašiai kaip su miegu, atkakliai siekiant užmigti, pernelyg stengiantis, greitai kyla vidinė įtampa, kuri neleidžia užmigti. Vėliau atsiranda nemigos baimė, kuri trukdo užmigti. Sutrikęs miegas patvirtina baimę esant pagrįstą ir taip susidaro ydingas ratas. Taip atsitiko ir tau. Nesėkmės baimė atvedė į seksualinę nesėkmę. Tau nepavyksta, nes perdėtai nori, stengiesi įrodyti sau ir partnerei, koks esi šaunuolis. Absurdas! Nustok reikalavęs iš savęs ypatingų seksualinių laimėjimų, tai įvyks savaime, nesitikint, kai atsipalaiduosi, nurimsi, nustosi stebėt save.
Jūs tik neseniai pradėjot seksualinį gyvenimą, duok sau laiko. Pabandyk nukreipti dėmesį nuo savo erekcijos į draugę, išbučiuok ją, išglamonėk, bet neskubėk pradėti sueities. Jei partnerė taip pat įsimylėjusi ji tikrai supras ir atleis tau įvairius nesklandumus, jei jų iškiltų. Svarbiausia tikėk, kad viskas susitvarkys.
