Tai kokia ta meilės, kurią įmanoma išsaugoti net per atstumą, paslaptis?
„Mes stengiamės... Ne, nesistengiame, mes tiesiog gyvename ir jaučiame vienas kitą – kaip kvėpuoja žmogus, kaip ranką pakelia, kaip akis nuleidžia... Tiesiog jauti. Savo santykius mes subrandinome, todėl turime ką saugoti. O nuotykiams, aistroms ir pagundoms paprastai pasiduoda tie, kas nebrangina savo žmogaus“, – sako Erika.
„Ir meilės įrodinėti nereikia, arba ją matai žmogaus akyse, arba ne. Kai galvoji ir brangini mylimą žmogų, tu niekada neprisigersi, nepasilaižysi su kuo nors ir kitą dieną draugeliams nesigirsi – susiradau mergą... Gal aš mąstau ir elgiuosi senamadiškai, bet man mūsų šeima yra tikroji vertybė“, – neslepia Merūnas, šiemet su Erika švęsiantys trečiąsias vestuvių metines.
„Mes kasdien, daug kartų per dieną pasakome, kad mylime. Ir ne standartiškai ar privalomai, o nuoširdžiai. Va, šiandien važiuojame mašinoje ir Merūnėlis staiga sušunka: „Ar aš tau sakiau?“ „Ką sakei? Kas atsitiko?“ – sutrinku, bet tuoj pat išgirstu: „Kad šiandien aš tave labai labai myliu...“
Interviu bei fotosesija – tik naujausiame žurnale „Žmonės“
