1. Jei tik susinervinu, sugenda visi kelių metrų atstumu esantys prietaisai. Nerandu paaiškinimo, kodėl taip nutinka, tačiau ne kartą teko įsitikinti, kad, vos prisilietusi prie daikto, galiu jį akimirksniu sugadinti. Kai atsitraukiu, jis vėl pradeda veikti. Neseniai buvo sustreikavęs automobilis. Kaip tyčia, prieš tai buvau gerokai įsiutusi, todėl transporto priemonė sugedo tiesiog viduryje sankryžos. Kai po kelių minučių pyktis atlėgo, lengvai užvedžiau automobilį. Panašiai nutiko ir su mobiliuoju telefonu.
2. Esu pakvaišusi dėl sporto: lankiau lauko teniso, bokso, fechtavimo, regbio ir futbolo būrelius. Jau seniai pastebėjau, kad mane traukia vyriškos sporto šakos. Mėgstu ne tik stebėti įvairias rungtynes, bet ir jose dalyvauti. Kad ir kaip juokingai dabar nuskambės, bet mane domina bokso kriaušės ir... striptizo stulpai (kvatojasi).
3. Vadinu save miltine mergaite, nes be galo mėgstu visus miltinius patiekalus. Negalėčiau gyventi be blynų, koldūnų, virtinių, taip pat įvairių pyragų, pyragaičių ir kitų panašių patiekalų. Nemėgstu mėsos ir bulvių, o miltiniais patiekalais galėčiau maitintis be perstojo.
4. Didžiausia vaikystėje iškrėsta išdaiga – vagystė iš kaimynės. Tuo metu man buvo 12 metų. Sugalvojau nustebinti mamą ir padovanoti jai gėlių puokštę. Suprantama, gėlių ne pirkau, o „pasiskolinau“ iš kaimynės darželio, kurį ji labai puoselėjo. Aš pavogiau visą glėbį tulpių, jas išroviau su šaknimis ir taip suniokojau darželį. Kai mama sužinojo, iš kur tos gėlės, liepė eiti atsiprašyti kaimynės. Nors ne iš karto, tačiau ji man atleido.
5. Norėjau studijuoti teisę ir tapti prokurore. Taip pat svajojau būti policininke. Tačiau ilgainiui supratau, kad šiose struktūrose įsigalėjusi ydinga tvarka, kurios aš viena nepakeisiu. Turėčiau arba paklusti ir kartais priimti neteisingus sprendimus, arba būčiau pašalinta dėl nepaklusnumo. Dėl šių priežasčių nestojau į teisę ar policijos akademiją, o nusprendžiau mokytis vadybos.
6. Esu labai socialiai jautri. Mane ypač veikia aplinkinių skausmas. Norisi visiems padėti. Tačiau suprantu, kad tai neįmanoma misija. Žmogus turi pats nuspręsti keistis ir siekti geresnio gyvenimo, o ne laukti, kol kas nors jam padės.
7. Be galo mėgstu apsipirkinėti. Galiu visą dieną būti nevalgiusi ir 12 ar dar daugiau valandų vaikščioti po parduotuves. Tiesa, neperku pirmų pasitaikiusių daiktų. Galiu ieškoti trokštamos prekės visą dieną po visą miestą. Vertinu kokybę, o ne kiekybę.
8. Esu pamišusi dėl auskarų. Mano papuošalų dėžutė turbūt vieną dieną susprogs nuo auskarų skaičiaus, kurių ten – mažiausiai 100 porų. Nežinau, iš kur atsirado tokia meilė auskarams, tačiau jau daug metų negaliu ramiai praeiti pro parduotuves, kuriose prekiaujama šiais aksesuarais. Iš užsienio auskarus vežuosi maišais. Tiesa, ne visais esu bent po kartą pasipuošusi. Turbūt tai priklausomybė ir jau reikės greitu metu ją gydytis (juokiasi).
9. Man labai patinka dovanos, kurios turi išliekamąją vertę. Žmogus gali įteikti niekutį, tačiau jis man bus labai brangus, nes padovanotas su meile. Kokios buvo netikėčiausios kada nors gautos dovanos? Draugai man kadaise padovanojo bokso kriaušę ir šokių suknelę. Labai vertinu šiuos daiktus.
10. Didžiausia mano gyvenimo klaida yra ta, kad prieš ketverius metus palūžau ir nugrimzdau į depresiją. Esu toks žmogus, kuris iki paskutinio kovoja, kad išvengtų gyvenimo nesklandumų, tačiau prieš kelerius metus atsidūriau baisioje duobėje. Pykstu ant savęs, kad neradau būdų, kaip išvengti depresijos, ir palūžau. Pikčiausia, kad dvejus metus iššvaisčiau veltui, negalėjau nuveikti nieko svarbaus. Bet aš dar atsigriebsiu!
11. Su Merūnu teko nakvoti ant suoliuko Vilniuje, taip pat gėlių kioskelyje. Šios istorijos nutiko prieš pat mano vyrui patenkant į realybės šou „Kelias į žvaigždes 2“. Tuo metu turėjome finansinių sunkumų. Iš Kauno atvykę į projekto atranką Vilniuje turėjome pasilikti nakvoti, tačiau nebuvo pinigų nei grįžti atgal į namus, nei išsinuomoti kambario. Todėl teko miegoti ant suoliuko šalia Gedimino kalno. Visai neblogai pailsėjome, tą rytą mus pažadino šlavėja (juokiasi). Kitas atvejis buvo panašus – dėl pinigų stygiaus vieną naktį nakvojome gėlių kioskelyje...
12. Paauglystėje vos nepadegiau namų. Kartą tik per plauką išvengiau katastrofos. Namuose ant šaldytuvo stovėjo rusiškas arbatinukas. Aš jį įjungiau ir pamiršusi išėjau iš namų. Jis kaito tol, kol išgaravo vanduo. Nuo karščio išsilydė šaldytuvo viršus ir arbatinukas susmego vidun. Nuo tragedijos išgelbėjo suveikę elektros saugikliai.
13. Manęs mama nė karto nemušė diržu ar rykštele. Aš iš jos žvilgsnio suprasdavau, ką negerai padariau. Tiesa, vieną sykį mama sudavė man mazgote per nugarą, nes labai atsikalbinėjau. Tąkart ant jos labai užpykau ir nekalbėjau tris dienas. Vėliau atlyžau ir supratau, kad taip mama pasielgė dėl to, kad nebuvo kitos išeities, – mano kaprizai peržengė visas ribas.
14. Neįsivaizduoju ryto be muzikos. Įdomiausia tai, kad iki draugystės su Merūnu nesiklausiau jokios muzikos, nesidomėjau atlikėjais. Tačiau vėliau viskas apvirto aukštyn kojomis. Dabar muzikos klausau kone kiaurą parą. O gražios melodijos prie vairo mane veikia geriau nei energiniai gėrimai (šypteli).
15. Esu per daug patikli ir per greitai į širdį įsileidžiu žmones. Dėl to paprastai pati nukenčiu, „gaunu nuo jų per veidą“. Tačiau kitaip negaliu: jei jau bendrauju su žmogumi, visiškai jam atsiduodu, o jei jis man atrodo nemielas, ignoruoju ir nesileidžiu į jokias kalbas. Gali būti arba mano draugas, arba niekas.
