Priimti lemtingą sprendimą dainininkui padėjo rugsėjo mėnesį įvykusi nelaimė: išgertuvių metu buvo sužalotas Eugenijus bei jo draugas, kuris net tris savaites gulėjo ištiktas komos. „Žiūrėjau į jį, gulintį reanimacijos skyriuje, ir suvokiau, kad ir aš galėjau tapti invalidu. Dievas išgelbėjo mane atsiuntęs perspėjimą, kad visas nelaimes gyvenime man atnešė alkoholis“, – sako E. Ostapenka.
Dainininkas tvirtina, kad niekada nebuvo alkoholikas. „Išgerdavau gana retai, kartą per porą mėnesių, tačiau dideliais kiekiais, nes esu aukštas ir stambus vyras, organizmas daug pakelia. Mano bėda ta, kad aš niekada negerdavau vienas namuose. Man reikėdavo kažkur išeiti, susipažinti su naujais žmonėmis, apsilankyti jų namuose ar naktiniame klube, kur aplinkiniai mane fotografuodavo ar filmuodavo ir siųsdavo medžiagą žurnalistams. Taip man ir buvo priklijuota alkoholiko etiketė, atrodydavo, kad aš geriu kasdien ir nuolat pažeidžiu viešąją tvarką. Labai daug žmonių man pavydi, todėl stengiasi pakenkti ir netgi mėgaujasi pamatę girtą, nes turi progą sumaišyti mane su purvais. Tačiau galiu atsakingai pasakyti, kad per penkiolika metų, kai dainuoju didžiojoje scenoje, nė karto nesu joje pasirodęs neblaivus“, – dievagojasi atlikėjas.
Nuo spalio mėnesio Eugenijus gurkšnoja tik girą, mineralinį vandenį ar sultis. „Ir dar pastebėjau, kad pradėjau daugiau valgyti. Anksčiau stresą malšindavau alkoholiu, o dabar atsipalaiduoju valgydamas skanų naminį maistą. Ypač apetitas pakyla prieš miegą“, – sako dainininkas. Eugenijus buvo įsitikinęs, kad per tą laiką nepriaugo svorio – spalio mėnesį svarstyklės rodė 127 kilogramus. Paprašytas pasisverti interviu metu, atlikėjas mielai sutiko ir net išsižiojo: „Beveik 136 kilogramai!!! Bet nieko baisaus. Aš tikrai mėgstu skaniai pavalgyti ir šio savo pomėgio nežadu atsisakyti. Maistui aš neišrankus, valgau viską. Aišku, pusryčiams kaip manekenės avižinių dribsnių košės neverdu. Man labiau patinka sumuštiniai, kiaušinienė ar dešrelės. O pietums valgau mėsą su bulvėmis ir salotomis ar koldūnus, dievinu ukrainietiškus barščius. Valgau skaniai, bet ne per daug riebiai.“
