Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Genutė Žalienė: „Kadaise tridešimtmetės man atrodė kaip senos bobos“ (papildyta rugpjūčio 6 d.)

Genutė Žalienė
„Privatu!+TV Gidas“ viršelis / Genutė Žalienė
Šaltinis: „Privatu“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Liepos pradžioje tyliai savo trisdešimtąjį jubiliejų pasitikusi mados žinovė ir „Olialia“ projekto darbuotoja G.Žalienė atvira – įžengti į ketvirtąją dešimtį jai nebuvo itin smagu, tačiau Genutė stengiasi negalvoti apie savo amžių ir džiaugtis jaunyste širdyje. Kol kas Genutei tai puikiai sekasi – ji pradėjo sportuoti, atsisakė alkoholio ir pasinėrė į naujus santykius.

Genute, pastaruoju metu tarsi pranykai iš pramogų pasaulio: jokių interviu, jokių pasirodymų vakarėliuose... Kodėl tapai ramia mergaite?

Niekur aš nepradingau, bet į nesąmones nelendu. Žmonių polinkiai juk skirtingi! Vieniems patinka straksėti cirke, įsivaizduojant Eldorado šalies žvaigždę, kitiems malonumą teikia knygų konspektavimas ar kriauklių rinkimas pajūryje. Visiškai nepasiilgau vakarėlių – ten tiek butaforijos! Vadina vienas kitą brangiaisiais... Kaip nepažįstamas žmogus tau gali būti brangus?!

Kam eiti į kažkokios vyninės atidarymą? Kad veltui gautum vyno ar lesalų prie gėrimų? Nesąmonė! Daugelis nabagų veržiasi į „žvaigždžių vakarėliais“ pramintus renginius, kad tik kitus ir save įtikintų, jog yra „garsūs“. Nuo tokių sambūrių atsiriboju.

Tai gal geriausia išeitis būtų išvažiuoti į negyvenamą salą?

Niekada nesakau „ne“. Tačiau kam? Man čia patinka... Negali tiesiog imti ir bėgti nuo visko. Man labai juokinga, kad žmonės viską meta ir išvažiuoja į Niujorką laimės ieškoti. Kokią ten laimę randa tarp svetimkalbių ir palmių?! Nuo kada bėgimas nuo savęs įvardijamas „naujų vandenų paieškomis“? Gera žuvis ir mažame ežeriuke puikiai nardo. Niekada į nežinią nevažiuočiau ir nuo savo bėdų ar nelaimių nebėgčiau. Nemanau, kad apskritai nuo savęs galima pabėgti (šypteli).

Niekada nešvenčiau gimtadienių, šie metai buvo ne išimtis. Ką čia švęsti, kai įžengi į ketvirtąją dešimtį (juokiasi)? Nieko linksma.

Liepos pradžioje Tau suėjo 30 metų. Kaip pasitikai jubiliejų?

Niekada nešvenčiau gimtadienių, šie metai buvo ne išimtis. Ką čia švęsti, kai įžengi į ketvirtąją dešimtį (juokiasi)? Nieko linksma. Nenoriu būti sena, kaip ir visos. Man juokinga, kai vyresnės moterys įtikinėja, kad nenorėtų grįžti į jaunystę. Manau, jos niekingai meluoja. Juk kuo jaunesnė esi, tuo gražesnė, turi daugiau laisvės.

Šokti ant stalo ar nusišnekėti septyniolikmetei yra atleistina. O kaip atrodytų keturiasdešimtmetė, palikusi vaikus namie ir spontaniškai su vos pažįstamu vyru nulėkusi maukti alaus, prieš tai iš draugės dar pasiskolinusi rankinę?

Skaudžiai išgyveni, kad Tau suėjo trisdešimt?

Na, pripažinkime, kad mergina, įžengusi į ketvirtąją dešimtį, skamba nekaip... Kai man buvo „-niolika“, tuometės trisdešimtmetės atrodė kaip senos bobos. Dabar manau, kad tos aštuoniolikmetės yra vaikučiai...

Kas pasikeitė atšventus jubiliejų?

Dabar tobulinu savo dvasią ir kūną. Daug skaitau, sportuoju. Į treniruoklių salę niekas nenugintų, tačiau pamėgau bėgioti gamtoje, važinėti dviračiu ar jodinėti. Atsisakiau alkoholio, jis man neteikia jokios naudos. Moku atsipalaiduoti, krėsti kvailystes, nusišnekėti ir be alkoholinių gėrimų. Niekas kitas nėra toks panašus į beprotį kaip prisigėręs žmogus. Žodžiu, alkoholiui ilgam ištariau „ne“. Iš karto pasijutau geriau.

Nesinori ir bičiulius paraginti atsisakyti pomėgio kilnoti taurelę?

Ne, kiekvienas turi pats apsispręsti. Apskritai dabar tarp merginų yra madingi keli įvaizdžiai: princesės, kurios labai tvarkingos ir teisingos (pavyzdžiui, Kate Middleton), arba tūsovčikės manekenės (pavyzdžiui, Kate Moss), kurios yra išsidraikiusios ir dažnai apsvaigusios. Aš nesistengiu į jas lygiuotis – noriu būti normalus žmogus. O tai sunkiausia. Yra nuostabus posakis: „Nereikia kaip geriau, geriau – kaip reikia.“ Reikia vengti audrų gyvenime ir siekti ramybės. Tai didžiausia vertybė.

Prakalbai apie merginų įvaizdžius. Dabar Lietuvoje ypač suklestėjo vyrus dėl išskaičiavimo besirenkančios merginos, liaudyje vadinamos barakudomis. Ką apie jas galvoji?

Ką čia apie jas galvoti... Gaila tokių merginų. Joms tik karoliai ir išvaizda rūpi. Tai man svetima ir atgrasu. Pati daiktams seniai nevergauju, o įvaizdis man niekada nebuvo svarbus. Nieku gyvu negalėčiau draugauti su vyru iš išskaičiavimo. Tai faktas! Barakuda negalėtų būti mano draugė, nes man neįdomios tokios moterys.

O tokių mergelių, teisingai pastebėjote, pilni patvoriai. Jos domisi, ar vyras turtingas, bet nesiekia sužinoti, ar geras žmogus. Jos primityvios ir neįdomios. Tiesa, jų „darbas“, mano galva, pats paprasčiausias: tereikia nesirūpinti morale, intelektu ir visa galva atsiduoti kūnui. Tokios trafaretinės „ožkutės“, neretai per klaidą vadinamos verslininkėmis, turi polinkį daugintis ir retai kada drįsta kaukšėti po vieną.

Genute, ar galėtum pati išlaikyti vyrą ir draugauti su alfonsu (liaudyje taip vadinami vyrai, kurie su moterimis draugauja iš išskaičiavimo, – aut. past.)?

Niekada nežiūrėčiau į tokį vyrą. Esu klasikinių pažiūrų – man patinka vyrai, kurie stipresni už moteris tiek fiziškai, tiek dvasiškai ir yra finansiškai stabilesni. 
 

„Privatu“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką