„Ji – pirmoji lietuvė mano gyvenime. Ir paskutinė, tikiuosi... Jau buvau pamiršęs, kaip nuostabu su žmogumi bendrauti savo kalba. Nereikia aiškintis kitų prasmių, skirtingų šalių istorijų, nėra jokių kultūros skirtumų...“ – džiaugiasi Darius.
Tai dėl jos, ypač po šios vasaros, kai viskas buvo nuostabu, krepšininkas iš naujo atrado Lietuvą ir laimę. Net Dariaus mama, pirmąkart supažindinta su Gintare, iškart ją apkabino: „Ačiū, kad sugrąžinai man sūnų...“
Gal tik pomėgiai skiriasi: ji mėgsta parašiutu šokinėti iš lėktuvo, o aš – nardyti po vandeniu.
Abu sutinka, kad juos, atskirtus tūkstančių kilometrų, suartino ilgi pokalbiai telefonu.
„Mes galvojame panašiai: abu esame katalikai, bet ne tokie, kurie kiekvieną sekmadienį eitų į bažnyčią. Politinės pažiūros irgi maždaug sutampa. Gal tik pomėgiai skiriasi: ji mėgsta parašiutu šokinėti iš lėktuvo, o aš – nardyti po vandeniu“, – rimtų ketinimų neslepia krepšininkas.
Paklausti, kuriame etape: įsimylėjimo, pripratimo ar ramybės fazėje dabar yra jų meilė, abu šypteli: „Dar tęsiasi pradinė stadija. Labai norėtume iki tos nuobodžios ramybės niekada ir neprieiti...“
Interviu bei fotosesija – tik naujausiame žurnale „Žmonės“
