Vardas, pavardė: Ineta Puzaraitė.
Gimimo data, vieta: 1991 03 09, Lazdijai. 19 m.
Šeima, kurioje gimė: mama Ramutė, tėvas Gintaras; turi brolį Adrijų ir seserį Irūną.
Šeiminė padėtis: netekėjusi.
Mokslai: Vilniaus M. Romerio universitete studijuoja teisę.
 |
| V. Ovadnevo nuotr./Ineta Puzaraitė |
Kaip jautiesi po savo pirmosios atviros fotosesijos?
Labai patogiai. Apskritai manau, kad tokios erotinės fotosesijos – nieko bloga. Juk vasarą visi vaikšto po paplūdimį dėvėdami tik maudymosi kostiumėlius. Čia beveik tas pat, skirtumas tik, kad kūną puošia apatinės kelnaitės ir liemenėlė. Man viskas labai patiko, buvo gerai (šypteli).
Galbūt tai – sena Tavo svajonė?
Kol esi jauna, tokių savo nuotraukų reikia turėti. Bus ką vaikams parodyti. Vis dėlto negalėčiau pasakyti, kad tai buvo slapčiausias mano troškimas. Pati tikrai labai nesiveržiau. Bet neslėpsiu: erotinės fotografijos man gražu.
Šios nuotraukos gana atviros. Ar leistum sau prieš objektyvą parodyti dar daugiau?
Na, jau ne, kelnaičių prieš objektyvą tikrai nenusimaučiau ir visiškai nuoga nesifotografuočiau. Manau, tai būtų pernelyg vulgaru ir kvaila. Tai, ką leidau sau daugiausia atskleisti, parodžiau per šią fotosesiją.
Kaip reagavai, kai Tavo sesuo Irūna ryžosi net kelioms erotinėms fotosesijoms?
 |
| V. Ovadnevo nuotr./Ineta Puzaraitė |
Palaikiau ją. Kaip ir visa mūsų šeima. Dėl to niekas jos nepasmerkė. Todėl nemanau, kad ir manęs kažkas panašaus laukia (šypteli).
Ar iki šiol nesijautei tarsi sesers šešėlyje?
Tikrai ne. Nėra ir nebuvo jokio pavydo. Kadangi grupėje esame keturios merginos, tai jaučiuosi lygiai taip pat, kaip ir kitos dvi, neskaitant mano sesers. Tai, kad Irūna šiuo metu yra populiaresnė, mane tik džiugina. Džiaugiuosi dėl jos. O visoms neįmanoma staiga vienu metu išpopuliarėti. Galbūt netrukus ir aš sulauksiu įvairių pasiūlymų...
Pakalbėkime apie asmeninį Tavo gyvenimą. Ar turi vaikiną?
Ne... Paprasčiausiai aplinkui nėra tokio žmogaus, kuris galėtų būti mano antroji pusė. Bent jau kol kas. Be to, man labai gera vienai. Aišku, jei tas princas atjotų ant balto žirgo, tai gal ir nebūtų blogai, tačiau tas ristūnas vis dar nepabalnotas (juokiasi).
O koks turėtų būti tas Tavo vienintelis?
Man tereikia pamatyti žmogų ir iš karto galiu pasakyti, ar jis galėtų būti mano. Tikrai žinau, kad norėčiau vyresnio vaikino. Tačiau man nebūtų svarbi nei jo išvaizda, nei socialinė padėtis ar piniginės storis. Jis galėtų būti labai neturtingas ir baisus kaip karas arba atvirkščiai – milijonierius, atrodantis kaip Bradas Pittas. Visiškai nesvarbu. Svarbiausia – žmogaus vidus (šypteli).
„Na, jau ne, kelnaičių tikrai nenusimaučiau ir visiškai nuoga nesifotografuočiau. Manau, tai būtų pernelyg vulgaru ir kvaila.“
Ar galėtum taip dėl meilės pamesti galvą, kad, pavyzdžiui, atsisakytum dainavimo ir išvyktum į svečią šalį?
Dabar atrodo, kad taip nepasielgčiau, tačiau kas bus, kai tikrai įsimylėsiu, nežinau. Neslėpsiu: dar nesu patyrusi tikrosios meilės, vis dėlto įsivaizduoju, ką žmogus gali padaryti dėl širdį draskančių beprotiškų jausmų.
O kada paskutinį kartą draugavai su vaikinu?
Šie santykiai truko ilgai, tačiau maždaug prieš metus viskas pasibaigė. Taigi jau gana ilgai esu viena. Per šį laiką pailsėjau, paanalizavau save ir pasidžiaugiau vienatve.
