1. Turiu trečią intuicijos akį, o netrukus išdygs ir ketvirtoji (juokiasi). Tiesiog puikiai jaučiu mane supančius žmones, taip pat dažnai numanau būsimus įvykius. Mano intuicija itin stipri. Šią savo savybę atradau dar vaikystėje.
2. Ant kairės rankos riešo turiu ufonautišką antspaudą. Tas įgimtas ženklas yra labai keistas. Jis yra beveik vieno centimetro pločio ir ilgio. Na, toks kvadračiukas. Nors jis nelabai matomoje vietoje, žinant, kur yra, galima surasti. Sunku suprasti, kas tame antspaude užkoduota, nes galima įžvelgti tiek raides, tiek kažkokius kontūrus. Trumpai tariant, esu pažymėta.
3. Dievinu siaubo filmus. Žiūrėdama juos geriausiai atsipalaiduoju. Nereikia nei jokių komedijų, nei romantinių juostų – duokite man siaubiaką. Ir man visai nebaisu po seansų gyventi, nes puikiai suprantu, kad matyti vaizdai tėra kino filmas, o ne tikras gyvenimas. Labiausiai man patikusi siaubo juosta yra „Paskutinis namas kairėje“.
4. Gyvenime esu vieną kartą prapjauta – tuomet, kai man atliko Cezario pjūvio operaciją. Atsiminimai ne patys geriausi, nes troškau dukrą gimdyti pati, be skausmą malšinančių vaistų. Tačiau viskas nutiko priešingai. Man pasakė, kad po 15 minučių bus atliekamas Cezario pjūvis. Buvau tam nepasiruošusi, patyriau šoką. Todėl kai mane prapjovė ir išėmė vaikelį, gydytojui agresyviai pasakiau: „Antrą vaiką gimdysiu pati. Supratai?“
5. Negalėčiau gyventi be saldumynų. Namuose turiu daugybę atsargų. Mano hobis – ieškoti krautuvėlių, kuriose gaminami skaniausi desertai. Todėl jeigu kam nors reikės konsultacijos, kreipkitės. Beje, mano mėgstamiausias gardėsis – šokoladinis pudingas su apelsinu viduje.
6. Pirmoji egzistencinė mintis mane aplankė ankstyvoje vaikystėje. Buvau šešerių, mama skuto bulves, tą akimirką aš supratau, kad gyvenime ir gimsti vienas, ir miršti. Tai sumąsčiusi labai pravirkau... Bet mama nuramino. Beje, ta mintis man atrodo teisinga iki šiol.
7. Kai plaukiu, abi kojas judinu padrikai – mosikuoju jomis netolygiai, į skirtingas puses. Kitaip plaukti nemoku, man taip patogiau. Jei reikėtų įvardyti mano plaukimo stilių, jis būtų tarpinis tarp varlytės ir šuniuko (juokiasi).
8. Kartą skendau Baltijos jūroje. Man tuo metu buvo gal 7 ar 8 metai. Atėjau į paplūdimį su tėčiu ir sese. Kol jie žaidė, nuėjau prie jūros ir atsisėdau ant kranto, ėmiau mosikuoti kojomis per bangas, kai netikėtai mane įtraukė gilyn. Vis išnirdama bandžiau kviesti pagalbą, tačiau niekas manęs negirdėjo. Šiaip ne taip išsigelbėjau pati ir iš karto pribėgusi prie tėčio vožiau jam su ranka ir pareiškiau, jog jis nepastebėjo, kad ką tik skendau jūroje.
9. Vaikystėje labai tikėjau garsiojo Anatolijaus Kašpirovskio galiomis. Per televiziją rusų kalba stebėdavau jo hipnozių seansus ir žavėdavausi. Kartą prisiklausiusi jo kalbų net įsivaizdavau, kad rankose laikau smuiką ir juo neva groju. Tėvai iš pradžių leido man stebėti tuos seansus, bet vėliau pamatę pasekmes liepdavo eiti į kitą kambarį. Bet aš ir per uždarytas duris girdėdavau Kašpirovskio patarimus (juokiasi).
10. Vedant TV6 laidą „Žurnalistai“, tenka kalbėti su latvišku akcentu, nors, tiesą pasakius, niekada nesu šia kalba šnekėjusi. Man įteikiamas paruoštas tekstas prieš laidos filmavimą, tad telieka aiškiai ištarti žodžius su latviškomis galūnėmis, specifiškai kirčiuoti. Vienintelė paguoda, jog esu žemaitė, o ten kalbama panašiai kaip Latvijoje.
11. Vaikystėje žavėjausi balerinomis. Stebėdama kiekvieną jų žingsnelį ar įtūpstą, įsivaizduodavau, jog jis kažką reiškia. Sukurdavau kokią nors istoriją, siužetą ir negalėdavau savimi atsidžiaugti. Matyt, gana anksti išryškėjo režisūrinis mąstymas (šypteli).
12. Kai man buvo keturiolika, beprotiškai įsimylėjau... savo vyresnį pusbrolį, nors puikiai žinojau mūsų giminystės ryšį. Jis gyveno name priešais mus, todėl sekdavau kiekvieną jo žingsnį. Laukdavau, kol jis savo kambaryje įjungs ar išjungs šviesą. Suplėšydavau jo nuotrauką, vėliau suklijuodavau, vėl suplėšydavau ir t. t. Galiausiai susitaikiau su nelaiminga meile.
13. Gyvenime mėgstu tikslumą. Negaliu pratarti sakinio užsienio kalba, jei nežinau, kaip taisyklingai jį pasakyti. Taip pat nesiimu kažkokių veiksmų, jei tiksliai negaliu apskaičiuoti, kaip viskas pavyks. Kai kadaise su Audriumi Bružu ir Ramūnu Cicėnu filmavausi seriale „Garbės kuopa“, filmavimo metu negalėjau su parašiutu iššokti iš lėktuvo, nes buvo per mažai laiko gerai išmokti saugumo taisykles.
14. Didžiausia mano baimė – prarasti gyvybę. Baisiausia būtų, jeigu automobiliu įvažiuočiau į vandens telkinį ir nuskęsčiau. Šią konkrečią situaciją įvardijau ne be priežasties – studijų laikais taip žuvo keli mano kolegos. Tai mane labai sukrėtė.
15. Iki šiol su Deividu Meškausku, su kuriuo dalyvavau projekte „Šok su manimi“, mokomės naujų šokių ir kuriame programas pasirodymams. Šokiai niekur nedingo iš mano gyvenimo ir turbūt dar ilgai šio pomėgio neatsisakysiu.
