Vardas, pavardė: Inga Stumbrienė.
Gimimo data, vieta: 1983 10 05, Vilnius. 26 m.
Šeiminė padėtis: ištekėjusi; su vyru Aivaru (27) augina dukrelę Estelą ir sūnelį Gabrielių.
Išsilavinimas: Mykolo Romerio universitete įgijo teisės ir valdymo bakalauro bei teisės magistro laipsnius.
Inga, kokios mintys užplūsta ant rankų sūpuojant mažylį?
Pačios nuostabiausios. Tik gimus sūneliui, supratau, kokia iš tiesų jau didelė mano dukrytė, kokia ji savarankiška. Vėl prisiminiau, kiek dėmesio reikalauja ką tik gimęs kūdikėlis. Dabar supratau, kaip buvau pasiilgusi to rūpinimosi mažu žmogeliuku, kuriam tu esi pats svarbiausias visame pasaulyje.
O kaip reaguoja dukrytė? Turbūt ji Jums – didžiausia pagalbininkė!
Be abejo. Mes ilgai dukrytę ruošėme vaikelio atėjimui. Estela atidžiai stebėjo visą procesą: kaip augo mamytės pilvukas, kaip broliukas spardėsi pilvelyje. Įspėjome ją, kad važiuosime į ligoninę parsivežti broliuko. Norėjome važiuoti visi kartu, tačiau dukrytė, deja, susirgo, todėl Estela mūsų laukė namuose su močiute. Dukrelę iš anksto nusprendėme paruošti tam, kad dabar namuose bus dar vienas mažas žmogeliukas, todėl kol su Aivaru buvome ligoninėje, jai atsiuntėme dovanų, pranešdami, kad Estelai jas siunčia ką tik gimęs broliukas. Juk mažam vaikui geros emocijos visada asocijuojasi su dovanomis.
Gal galite prisiminti tą momentą, kai į pasaulį ėmė belstis mažylis?
Gydytoja mane iš anksto įspėjo, kad antrasis gimdymas bus daug lengvesnis už pirmąjį. Šeštadienio naktį pradėjau jausti, kad TAS momentas artėja... Iš ryto dar skaičiavau sąrėmius, bandydama įsitikinti, ar tikrai jau metas, nes nejaučiau didelio skausmo. Po pietų nuvažiavome į ligoninę ir paaiškėjo, kad jau teks eiti į palatą. Gydytoja buvo teisi – pagimdžiau labai lengvai.
„Dabar supratau, kaip buvau pasiilgusi to rūpinimosi mažu žmogeliuku, kuriam tu esi pats svarbiausias pasaulyje.“
Tas jausmas, kai tik gimusį kūdikėlį uždėjo Jums ant krūtinės, vis dar nepakartojamas?
Tada jauti visišką palaimą ir suvoki, kad prasideda naujas tavo gyvenimo etapas.
Kadaise minėjote, kad iki pilnos laimės Jums trūksta tik vieno vaikelio. Dabar, regis, nebestinga nieko.
Mano vyras pasakytų, kad trūksta dar trijų vaikų (juokiasi). O man? Aš vėl įsitikinau, kad motinystės jausmas neprilygsta jokiam kitam. Galbūt anksčiau nerimastingai reaguodavau į vyro norą, tačiau dabar, matydama, kiek pagalbos iš jo sulaukiu, ėmiau galvoti: „Kodėl gi ne!“
Ir šįkart vyras dalyvavo gimdyme?
Taip. Nekilo net menkiausių diskusijų. Vyro palaikymas tokiu metu yra be galo svarbus ir reikalingas. Juk tas į pasaulį ateinantis mažylis yra dviejų žmonių kūrinys, todėl abu tėvai turėtų jį pasitikti.
Jūsų šeimoje yra graži tradicija: dukrytei vardą rinkote Jūs, o teisė mažyliui išrinkti vardą atiteko vyrui. Sūnų pavadinote Gabrieliumi. Tai vyro sumanymas? O gal vis dėlto jam teko nusileisti?
Tradicijos laikėmės – sūnui vardą išrinko tėtis. Aš labai norėjau, kad kūdikėlis gautų mano išrinktą vardą, tačiau šįkart vyrui nusileidau. Aivaras šito nesitikėjo, bet už tai man atsidėkojo – įteikė daug gėlių ir nuostabų kaklo papuošalą su deimantu.
Ar daug lankytojų sulaukėte? O gal laikotės tokios nuostatos, kad neseniai gimusio vaikelio nereikėtų visiems rodyti?
Į ligoninę atvažiavo tėtis ir brolis. Su mama susitikome namuose. Kitiems lankytojams, kad ir kaip jie norėtų pasidžiaugti mūsų mažyliu, dar truputį per anksti. Norime palaukti, kol sūnelis paaugs, sustiprės. O kai taip bus, tada ir pakviesime svečius.
Dabar, kai daug rūpesčių namuose, ar įmonės darbus patikėjote kitam žmogui?
Manau, kad stengsiuosi viską suspėti. Vaikelis labai ramus, valgo ir miega reguliariai, todėl nekelia jokių rūpesčių. Ir energijos turiu į valias – jau pačią pirmą dieną po gimdymo palatoje strikinėjau. Todėl nematau priežasties, kodėl turėčiau užsidaryti namuose.
O Jūsų svajonė studijuoti doktorantūroje taip ir liks neišsipildžiusi?
Matysiu, kaip seksis derinti darbus ir vaikų priežiūrą. Dabar man svarbiausia yra šeima, o svajonės gali palaukti.
Šiandien drąsiai galite sakyti, kad esate laiminga?
Labai. Tik nesinori to sakyti garsiai, kad niekas nenužiūrėtų mano laimės.
Vyrai, dalyvavę gimdyme
Viktoras Diawara (32)
Muzikantas Viktoras Diawara labai džiaugėsi, kad dalyvavo gimdyme. „Aišku, prieš tai paklausiau žmonos, ar ji tam neprieštarautų. Smagu, kad mūsų nuomonės sutapo, nes yra moterų, kurios savo vyrams gimdyme neleidžia dalyvauti“, – sakė sūnų auginantis Viktoras.
Robertas Javtokas (29)
„Mano žmonai net nereikėjo manęs prašyti, kad dalyvaučiau gimdyme. Labai jaudinausi, kai į pasaulį beldėsi mūsų pirmagimė. Tačiau mano rankos nevirpėjo, kai gydytojai man leido nukirpti virkštelę. Manau, gimdyme turi dalyvauti abu prie naujos gyvybės atėjimo prisidėję žmonės“, – sakė krepšininkas.
Vilius Tarasovas (30)
Stovėdamas šalia žmonos ir per gimdymą laikydamas jos ranką, dainininkas Vilius Tarasovas nė trupučio nebijojo. „Žinojau, kad turiu būti tvirtas, nes Violetai labai reikėjo mano palaikymo. Didžiavausi žmona, nes ji nepuolė į paniką, viską ištvėrė kantriai“, – sakė Vilius.
