Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ingrida Martinkėnaitė. Lėkščių kolekcionavimas – rizikingas užsiėmimas!

Ingrida Martinkėnaitė
Gedmanto Kropio nuotrauka / Ingrida Martinkėnaitė
Šaltinis: „Žmonės“
0
Skaitysiu vėliau
A A

„Anksčiau suvenyrus iš kelionių veždavau tik draugėms: tai ąsotėlį, tai magnetuką... Vieną dieną susigriebiau: o kodėl aš pati nieko nerenku? Labiausiai patiko lėkštės, tad nutariau jas kolekcionuoti“, – prisimena grupės „69 danguje“ narė Ingrida Martinkėnaitė (32). Per penkerius metus nemažai keliaujanti dainininkė jau spėjo sukaupti rimtą kolekciją: apie penkiasdešimt suvenyrinių lėkščių, maloniai primenančių smagias atostogas.

Kaskart, išsiruošusi į tolimą kelionę, Ingrida turi šventą tikslą: negrįžti be suvenyrinės lėkštės. Jų rasti ne visuomet taip lengva, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. „Labiausiai mėgstu autentiškas, atspindinčias tą kraštą, kuriame lankausi, – išmargintas žemėlapiu, kokiu nors vietiniu simboliu, raštu ar patiekalu, – pasakoja. – Nepatinka „štampuotės“, kurios visose šalyse vienodos: lygiai tokią pat lėkštę gali įsigyti ir Bahamose, ir Las Vegase, nes jos turbūt gaminamos tame pačiame fabrike Kinijoje... Tokią perku tik iš bėdos, kai visiškai nėra kitokių.“ Pastarąjį kartą lėkščių Ingrida „pritrūko“ Niujorke, kur lankėsi su grupės merginomis. „Visos ramiai vaikštinėja, kažką sau žiūri, o aš kaip išprotėjusi lakstau ir ieškau lėkštės, – juokiasi. – Kur tu rasi lėkštę Niujorke – tai tas pats, kaip adatos šieno kupetoje ieškoti... Galiausiai radau – labai gražią. Brangi buvo, bet svarstyti neturėjau kada.“ Paprastai į labai brangius suvenyrus Ingrida Martinkėnaitė nesitaiko: už porcelianines, stiklines ar akmenines lėkštes vidutiniškai moka 15–20 JAV dolerių arba eurų. „O paskui iki pat kelionės pabaigos jas saugau, kad nesudužtų. Vežuosi, aišku, tik rankiniame bagaže: kitos rankinukuose nešiojasi pasus, o aš prie paso glaudžiu ir kokias penkias lėkštutes“, – šypsosi.

Kai sukauptų lėkščių skaičius išaugo nuo keleto iki keliolikos ir keliasdešimties, jų nebesinorėjo slėpti spintoje. „Vis raginau vyrą, kad gražiai jas pakabintų virtuvėje, – prisimena Ingrida. – Jis pagaliau susiruošė tai padaryti, kai buvau Amerikoje. Užsilipo ant stalo, pakabino, o kai ketino nulipti, nepamatė, kad dukra patraukė kėdę... Rezultatas – lūžusi koja! Paskui ilgai man prikaišiojo: „Sportuodamas niekada nieko nesu susilaužęs, o čia – še tau, savo paties virtuvėje... Ir dėl ko? Dėl lėkščių!“ Taigi lėkščių kolekcionavimas, pasirodo, gali būti pavojingas užsiėmimas (juokiasi). Bet viskas gerai, kas gerai baigiasi...

„Žmonės“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką