Britų Biologijos institutas jau kurį laiką stebėjo ir tyrė žmonių, nuolat „tupinčių“ socialiniuose tinkluose, gyvenimo ypatybes, pomėgius bei pasikeitusį elgesį. Po kelerių metų paaiškėjo neįtikėtini dalykai, kurie yra aprašomi šio instituto žurnale „Biologist“.
Pasirodo, jog anksčiau minėti socialiniai bendravimo tinklai bei daugybė kitokių virtualų bendravimą siūlančių interneto svetainių yra tikra grėsmė bet kokiam per daug į tai įnikusiam žmogui. Nesigilindami, kas yra „per daug“, mokslininkai teigia, jog jei per dieną bent kelios valandos yra skiriamos virtualiam gyvenimui bei žmonėms anapus kompiuterio ekrano – tai rimtas signalas susimąstyti.
Tokių žmonių gyvenimo kokybė, net jiems to nepastebint ir nepripažįstant, nepaprastai pakinta. Nepastebimai prastėja realaus bendravimo įgūdžiai, kas tiesiogiai atsiliepia pasitenkinimui gyvenimu. Virtualioje erdvėje puikiai tinkantys pokštai, juokai bei bendravimo stilius realiame gyvenime netinka, todėl toks žmogus ima jausti, jog kažkas lyg ir ne taip, o suprasti, kas „ne taip“ nesugeba.
Medikai teigia, jog, kad ir kaip keistai ir neįtikėtinai tai skambėtų, bet dėl virtualaus bendravimo po truputį ima didėti rizika susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis. Žmogus pradeda jausti nerimą, prasčiau miegoti. Smegenys taip pat atitinkamai reaguoja į tokį „surogatinį“ bendravimą: anot mokslininkų, virtualaus bendravimo fanams po keliasdešimt metų gresia silpnaprotystė.
Ilgus metus Britanijoje vykdomi tyrimai parodė, jog dar 1987-aisiais statistinis britas skirdavo vidutiniškai šešias valandas per dieną realiam bendravimui su šeima bei draugais. 2007-aisiais metais šis laikas sutrumpėjo iki dviejų valandų per dieną. Per tuos pačius dvidešimt metų laikas, skirtas bendrauti internetu su pažįstamais ir menkai žinomais žmonėmis, išaugo nuo keturių iki aštuonių valandų per dieną.
„Mažiau nei per du dešimtmečius skaičius žmonių, kuriems, anot jų pačių, nėra su kuo pasidalinti mintimis, beveik patrigubėjo,“ – konstatuojama žurnale. Mokslininkai tvirtina, jog kasdien britai vis mažiau laiko skiria savo vaikams, o pagal tai, kiek kartų per metus statistinis britas vakarieniauja su savo vaikais, Jungtinė karalystė Europoje užima paskutinę vietą.
Tyrėjai paneigia mitą, kad socialiniai interneto tinklai padeda žmonėms bendrauti ir palaikyti glaudesnį ryšį. Tokios interneto svetainės tik sukuria pilnavertiško bendravimo iliuziją, kai tuo tarpu realus gyvenimas po truputį ima skursti.
„Teoriškai socialiniai bendravimo tinklai turėtų daryti mus socialiai aktyvesnius, tačiau praktiškai yra taip, jog viskas vyksta atvirkščiai. Uodega vizgina šunį. Vietoje to, kad žmonės susitelktų ir skirtų vieni kitiems daugiau tikro dėmesio, jie renkasi bendravimą internetu, kuris yra šaltas, negyvas ir kenksmingas,“ – tvirtina mokslininkai.
Tyrėjai teigia, jog žmonės nepastebi ilgalaikių tokio bendravimo padarinių ir jo žalos, mat pastebėti skirtumą tarp žmogaus elgesio ir sveikatos, kai tikrus susitikimus ima vis dažniau keisti virtualūs – yra sunku. Tam reikia laiko. Tačiau ilgamečiai tyrimai parodė, jog visapusiški tiek sveikatos, tiek psichikos pokyčiai vyksta ir tikrai ne į gerąją pusę.
