Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Irena ir Žilvinas Žvaguliai: „Bet kada galime atsiremti vienas į kitą“ (papildyta vasario 19 d.)

Irena ir Žilvinas Žvaguliai
"Privatu" viršelis / Irena ir Žilvinas Žvaguliai
Šaltinis: „Privatu“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Irena ir Žilvinas pažįstami jau 22 metus. Dainininkai prisipažįsta, kad per tą laiką ne tik daug ko vienas iš kito išmoko – pagarbos, pasitikėjimo, kantrybės, bet ir suprato, ką iš tiesų jiems reiškia žodis „myliu“. „Labai gerai vienas kitą pažįstame – galime iš žvilgsnio pasakyti, kas kam patinka, kas ko nori“, – atvirauja pora.

Vardas, pavardė: Žilvinas Žvagulis.
Gimimo data, vieta: 1965 07 24, Klaipėda. 45 m.
Šeima, kurioje gimė: tėtis Alfredas – juvelyras, mama Birutė – prekybininkė.
Šeiminė padėtis: antrąkart vedęs; su žmona Irena augina sūnų Vakarį (11); iš pirmos santuokos turi sūnus Ąžuolą (25) ir Rytį (23).
Veikla: dainininkas, verslininkas.

Vardas, pavardė: Irena Starošaitė–Žvagulienė.
Gimimo data, vieta: 1969 10 01, Vilnius. 41 m.
Šeima, kurioje gimė: tėtis Vladas (mirė 1983–iaisiais) ir mama Tamara Starošienė dirbo cirko kolektyve „Vilnius“.
Šeiminė padėtis: ištekėjusi; su vyru dainininku Žilvinu Žvaguliu augina sūnų Vakarį (11).
Veikla: dainininkė, verslininkė.

Irena,  kai rinkome šv. Valentino dienos viršelio herojus, iš karto kilo mintis, kad kone brandžiausia pramogų pasaulio pora esate judu su Žilvinu...

Oi oi oi, na, tikrai. Mes su Žilvinu – ideali pora (juokiasi). Tiesą pasakius nesame jaunuoliai meilės fronte. Mūsų santykiai nusistovėjo. Nebėra tos liepsnojančios meilės. Tačiau tarp mūsų tvirtas ryšys, gerbiame vienas kitą. Džiaugiuosi tuo.

Prisipažinkite, ar dažnai vienas kitam sakote „myliu tave“, „pasiilgau“?

Turbūt tai dažniau padainuojame nei pasakome (juokiasi).

„Draugauti pradėję žmonės iš pradžių būna svetimi. Svarbiausias uždavinys – tapti draugais. Kai pakeliu balsą, Irena puola mane raminti: „Esame skirtingi žmonės. Draugaukime.“.“

O netrūksta romantiškų akimirkų, kurių metu galėtumėte pasidžiaugti vienas kitu?

Kad dabar labiau už viską reikėtų džiaugtis laisve, nes pasenome... Tiesą pasakius būna akimirkų, kurias leidžiame kartu, tačiau mums ne problema laiką leisti ir atskirai.

Sakėte, kad suprantate vienas kitą iš žvilgsnio. Koks tai jausmas?

Tokiomis akimirkomis jautiesi saugus ir ramus. Apskritai, galiu pasakyti, kad mūsų santykiuose nebekyla audrų.

Galbūt tai, kad su Žilvinu esate labai skirtingi, ir yra jūsų puikių santykių priežastis?

Mūsų atveju priešybės tikrai traukia. Mes esame labai skirtingi – jis impulsyvus, aš – ramesnė. Manau, jei Žilvinas turėtų į save panašų žmogų, ilgai neištvertų. Ar man sunku susitaikyti su impulsyviu Žilvino charakteriu? Kartais reikia kantrybės, bet aš tikrai nesiskundžiu. Juk pati tokį žmogų išsirinkau! Turime bendrų darbų, bėdų, džiaugsmų – tai mus ir sieja kaip porą.

Ar dar būna santykiuose tokių dalykų kaip pavydo scenos? Juk Žilvinas nuolat sukasi ilgakojų dainininkių ir šokėjų draugijoje...

Tai norite pasakyti, kad aš trumpakojė (juokiasi)? Aš į visa tai žiūriu filosofiškai. Jei Žilvinas leis sau nepadoriai elgtis, gal aš užpyksiu ir priimsiu kažkokius sprendimus. Jis turėjo daug ir įvairios gyvenimiškos patirties, todėl gali spręsti, ar verta dairytis į jaunas merginas ir pasiduoti pagundai. Kita vertus, manau, kad Žilvinas labiau pyktų ant manęs, jei aš imčiau su kitais vyrais flirtuoti. Tačiau sau to neleidžiu.

Esate susituokę jau daugiau nei 11 metų. Kaip Jums dabar atrodo, ar vestuvės pakeitė Jūsų gyvenimą?

Niekas nepasikeitė – kokie buvome, tokie ir likome. Juk žmogus ir nesusituokęs gali pajusti, kad nesiklijuoja santykiai su antrąja puse.

Jūs su Žilvinu – laiko patikrinta pora. Kokį patarimą duotumėte jaunai porai, svajojančiai apie gražią ateitį?

Labai svarbu netrankyti durimis po kiekvieno barnio. Jei pora siekia tvirtų santykių, kilus konfliktui, patarčiau susėsti ir ramiai viską išsiaiškinti.

Neseniai vaiko susilaukė brandaus amžiaus parlamentarė Asta Baukutė. Pritariate tokiam sprendimui?

Žinoma, kad pritariu. Štai šiek tiek vyresni mūsų kaimynai taip pat neseniai pasigimdė vaikelį. Kaip gražu žiūrėti, kaip jie džiaugiasi juo, rūpinasi. Tačiau negaliu pasakyti, kad aplinkinių sprendimai įkvepia mane – savos šeimos pavyzdžiai turėtų paskatinti. Nesakome „ne“ dar vienam vaikeliui, paliekame viską likimui.

Bet aplinkiniai jau taip seniai įsivaizduoja gražios Jūsų šeimos būryje ir mergaitę...

Čia Žilvinas labiausiai jos nori. Jis net iš vaikų namų paimtų, kad tik atsirastų mūsų būryje mergaitė (šypteli). Bet jei turėtų dukrą, prie jos neprileistų nė vieno vaikino. Užaugintų trisdešimtmetę senmergę (juokiasi).

Irena ir Žilvinas Žvaguliai
Irena ir Žilvinas Žvaguliai

Žilvinai,  su Irena esate pažįstami jau 22 metus. Ar šis laikotarpis Jums atrodo pakankamas, kad dabar pasakytumėte „puikiai pažįstu savo žmoną!“?

Su Irena dešimt metų bendravome kaip kolegos ir tik vėliau susituokėme. Jeigu po tiek kartu praleistų metų sugalvojome atšvęsti vestuves, vadinasi, tikrai viskas buvo gerai. Atitiko mūsų biosrovės, labai gerai pažįstame vienas kitą.

Kokį patarimą galėtumėte duoti žmonėms, kurie nori tokių stabilių santykių kaip Jūsų?

Šioje vietoje patarimų dalyti negalima, nes visiems galioja skirtingos taisyklės. Mes su Irena esame visiškos priešingybės, galbūt todėl ir sekasi rasti bendrą kalbą.

Ar reikia aukotis, nusileisti, norint, kad santykiai būtų tvirti?

Draugauti pradėję žmonės iš pradžių būna svetimi. Svarbiausias uždavinys – tapti neatsiejamais draugais. Mes su Irena tokie ir tapome. Kai pakeliu balsą, nervinuosi, Irena puola mane raminti: „Esame skirtingi žmonės. Draugaukime.“ Reikia vienas kitą gerbti ir stengtis, kad santykiuose neatsirastų rutina.

Ar per visą draugystės laikotarpį Jūsų nepaveikė nuolat sklindančios kalbos apie menamas jųdviejų skyrybas?

Tikrai ne. Tai neatsiejama pramogų pasaulio dalis. Juk kalbėdavo, kad skiriamės, kad esu mergininkas. Mes su Irena puikiai žinome, kaip yra iš tikrųjų. Svarbiausia, kad pasitikime vienas kitu – dėl to ir esame drauge.

Niekam ne paslaptis, kad beprotiškai norėtumėte susilaukti dukrytės. Kaip manote, ar ne per vėlu tapti tėvais?

Sunkus klausimas. Viduje jaučiu, kad viską galiu, esu jaunas. Na, o išorė yra tokia, kokia yra (šypteli). Aš žinau ir šešiasdešimtmečių tėvų, kurie augina vaikus. Aš labai noriu gyventi, trokštu auginti vaikus. Manau, kad dabar būčiau kur kas įdomesnis tėvas nei tada, kai auginau kitus savo vaikus. Sukaupiau didesnę gyvenimišką patirtį, kuria mielai pasidalyčiau.

„Privatu“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką