Jūrate, papasakokite apie Moterų informacijos centro veiklą.
Sprendžiame moterų problemas darydamos įtaką viešajai politikai ir teikdamos pasiūlymus įstatymams tobulinti, organizuojame mokymus įvairioms visuomenės grupėms apie lyčių lygybę Lietuvoje, šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą, lyčių lygių galimybių aspekto integravimą, pagalbą smurtą patyrusioms moterims ir pan.
Taip pat teikiame moterims teisines konsultacijas šeimos ir darbo klausimais, patariame, kur kreiptis smurto ar teisių pažeidimo klausimais.
Ar vykdote šviečiamąją veiklą?
Be abejo, organizuojame akcijas bei renginius, leidžiame plakatus, skatinančius keisti visuomenėje egzistuojančius stereotipus apie lyčių lygybę. Konsultuojame ir teikiame informaciją kitoms moterų organizacijoms Lietuvoje.
Informacinis portalas moterims www.lygus.lt – pirmasis ir vienintelis interneto portalas lietuvių kalba, kur nagrinėjamos moterų padėties problemos, jų sprendimo galimybės ir būdai.
Moterų informacijos centras leidžia daug informacinių leidinių, surinko ir nuolat papildo lyčių lygybės problematikai skirtą biblioteką. Esame sukūrę platų ryšių tinklą su įvairiomis moterų organizacijomis ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse Baltijos, Šiaurės ir Centrinės Europos šalyse.
Su kokiomis problemomis susiduria moteris šiuolaikinėje visuomenėje?
Kiekvieną moterį reikia imti kaip atskirą pavyzdį ir žiūrėti, kokios problemos ją kamuoja. Pažeidžiamiausia socialinė grupė vis dar išlieka vienišos mamos ir mamos iš jaunų šeimų. Ypač po to, kai valstybė veržia diržus jų sąskaita...
Taip pat labai didelė bėda yra įsidarbinimas ir atlyginimo dydis. Lietuvoje vyrų atlyginimai yra dvidešimčia procentų didesni nei tas pačias pareigas užimančių moterų. Sakysite, stebuklų šalyje gyvename? Visoje Europoje lygiai ta pati situacija. Moterys uždirba ne tiek pat kiek vyrai, ir motinystės bei darbo derinimo problema opi tik dailiosios lyties atstovėms.
Beje, yra skaičius, kuriuo galime pasididžiuoti tartautiniuose seminaruose. Bendromis pastangomis pavyko pasiekti, kad Lietuvoje būtų net 60 proc. dirbančių moterų.
Pažeidžiamiausia socialinė grupė vis dar išlieka vienišos mamos ir mamos iš jaunų šeimų. Ypač po to, kai valstybė veržia diržus jų sąskaita...
Kaip manote, iš kur kyla problemos dėl moterų įsidarbinimo?
Didžiausia bėda ta, kad vis dar gyvi stereotipai apie moterų ir vyrų paskirtį šioje Žemėje bei fizines ir protines galimybes. Viskas prasideda dar darželio laikais. Mergaitės patupdomos prie žaislinių krosnelių ir kepa sausainius lėlėms, o berniukai spardo kamuolį, „išeina į darbą“, „taiso automobilį“ ir pan. Mergaitė nuo pat pradžių tarsi įspraudžiama į tam tikrus rėmus, iš kurių jai vėliau labai sunku ištrūkti. Jai nuo mažų dienų tarsi nurodoma vieta, kurioje gali reikštis, – tai namų aplinka. Taip užslopinta asmenybė vėliau gali ir nebesiekti karjeros.
Negana to, jau mokyklose besimokantys vaikai net ir šiuolaikinėje visuomenėje skirsto darbus į vyriškus ir moteriškus. Neseniai atlikome apklausą, kokį geriausią darbą gali dirbti vyras ir moteris. Vyrui buvo priskirtos direktorių, ministrų, prezidentų, verslininkų pareigos, o moteriai geriausiu atveju – mokytojos ar gydytojos... Taigi nuo mažens formuojamas stereotipas, kad moteris gali dirbti tik ne itin gerai mokamus, karjeros galimybių neturinčius darbus. Prie to ypač prisideda mokomųjų dalykų profiliavimas: neva mergaitės turi rinktis kalbas, socialinius dalykus ir pan., o berniukai – realinius. Dėl šių stereotipų, kurie susiformuoja dar vaikystėje, vėliau moterys labai kenčia.
Turite omenyje nelygią kovą su vyrais įsidarbinant?
Būtent. Didžiausia bėda ta, kad moteris nuo verslo, darbo, karjeros Lietuvoje stumiama net įstatymais. Kas privalo imti vaiko priežiūros atostogas? Moteris. Pavyzdžiui, Islandijoje įstatymiškai po 30 procentų vaiko priežiūros atostogų priklauso tiek tėčiui, tiek mamai, o likusius 30 proc. dalijamasi pagal esamą situaciją. Taigi, priimdamas į darbą vyrą ar moterį, darbdavys rizikuoja vienodai. Todėl kovą dėl darbo vietos laimi ne lytis, bet specialistas.
Lietuvoje vaikui susirgus mama ima atostogų, o jei netikėtai tėtis sumano tai padaryti, darbovietė ūžte ūžia: „o ką mama veikia?“ Suprantate?! Vadovui nereikalinga moteris geresnė specialistė, jei ji bet kada dėl vaiko gali neribotam laikui palikti pareigas. Mieliau priimamas pusėtinų gabumų vyras, nes žinoma, kad jis stabiliai vykdys pareigas...
Ar yra bent mažutė viltis, kad situacija pagerės? Juk aukščiausius šalies valdymo postus užima moterys...
Be, abejo labai džiugu, kad turime ir Prezidentę, ir Seimo pirmininkę, ir Krašto apsaugos ministrę, bet tai viso labo kelios moterys, užimančios svarbius postus. Moterų situacija Lietuvoje pagerėtų, jei Seime būtų ne mažiau kaip 30 proc. dailiosios lyties atstovių. Tik tada būtų įmanoma spręsti moterims aktualius klausimus iš moterų pozicijos.
Apskritai trūksta harmonijos visose svarbiose gyvenimo srityse. Jei savivaldybėse dirbtų po 40 proc. vyrų ir 40 proc. moterų, kaip įstatymiškai priklauso Norvegijoje, visi klausimai būtų sprendžiami daug logiškiau. Tarkim, dėl mokyklų. Vyrams atrodo, kad reikia išasfaltuoti kelią, nes jiems sunku privažiuoti, o moterys pagalvotų apie saugumą ir grožį – pasirūpintų gatvių apšvietimu ir mokyklos aplinkos sutvarkymu. Du skirtingi požiūriai būtini visais gyvenimo klausimais, kad būtų protingai vykdoma bet kokia politika. O kai tėra viena pusė, viskas ir eina velniop (šypteli).
Daugiausia problemų įžvelgiate moters profesinėje srityje. Ar namuose ji visiškai saugi?
Kad ir kaip baisu būtų, namuose beveik 30 proc. moterų yra nesaugios, patiria fizinį ar psichologinį smurtą. Tikslių skaičių pateikti negalime, bet situacija išties yra liūdna. Ir vėl koją pakiša stereotipas, neva su silpnesniu galiu elgtis kaip tinkamas... Juk darbe kolegos vyrai tikrai labai retai susimuša, o štai grįžęs namo neretas solidžias pareigas užimantis vyras įtampą išlieja ant žmonos. Priežastys būna pačios įvairiausios: nėra vakarienės, ne tokia vakarienė ir t. t. Siaubinga apie tai net pagalvoti, tačiau daugelis gyvena tokiuose namuose.
Mūsų centras gali suteikti apčiuopiamą pagalbą. Teikiame nemokamą teisinę informaciją, patariame išsiimti abdukciją ar bent gydytojo pažymą apie smurto atvejį, surandame artimiausius nakvynės namus ar krizių centrą ir ten nusiunčiame nuskriaustą moterį.
Savimi pasitikinčios, drąsios moters niekas neskriaudžia. Vyrai tokių net prisibijo, todėl būtina rasti vidinių jėgų ir liautis pačiai būti auka ir nesąmoningai skriausti savo vaikus.
Tačiau ne kiekviena moteris išdrįsta pabėgti nuo smurtautojo...
Liūdna, bet tikrai ne kiekviena. Šioje vietoje norėčiau patarti kaip moteris moterims. Dėl jokių, net logiškiausiomis jums atrodančių priežasčių neverta kęsti smurto. Manote daranti gera savo vaikams, neatimanti iš jų tėčio? Pražūtingai klystate. Jei dukra matys mamą, gyvenančią su smurtaujančiu vyru, labai didelė tikimybė, kad ji tai priims kaip normą ir ateityje bus mušama sutuoktinio. Sūnus, matydamas, kad tėčiui galima mušti savo žmoną, ne kitaip elgsis ir pats. Nejaugi to linkite savo vaikams? Noriu pasakyti, kad tereikia trupučio pasitikėjimo savimi ir galima išbristi net iš giliausio liūno. Savimi pasitikinčios, drąsios moters niekas neskriaudžia. Vyrai tokių net prisibijo (šypsosi), todėl būtina rasti vidinių jėgų ir liautis pačiai būti auka ir nesąmoningai skriausti savo vaikus.
Kokius pavojus įžvelgiate jaunoms mergaitėms, dar tik būsimoms moterims?
Dabar didžiausias pavojus paauglėms yra skatinimas tapti lėle, preke, žaislu ir pan. Taip, kalbu apie „Olialia“ kultą. Būti gražiai, dirbtinai ir vienodai su kitomis barbėmis tampa kone kas antros mergaitės svajone. Čia akmuo į jūsų daržą, žurnalistai. Juk mergaitiškuose žurnaluose kas antras straipsniukas „kaip patikti berniukui“, „kaip seksualiai atrodyti“, „kaip suvilioti berniuką“ ir t. t. Mergaitės skatinamos būti tuščiomis gražuolėmis...
Mūsų, mamų ir visų moterų, pareiga – paaiškinti mergaitėms, kad jos neturi galvoti, kaip „Olialia“ gražuolės – „kaip ištekėti už milijonieriaus“. Jos turi galvoti, „kaip uždirbti milijoną“ (šypsosi). Reikia mergaitėms tiesiog rimto sėkmingos moters autoriteto ir tinkamo auklėjimo.
Galite patarti konkrečiau?
Pirmiausia reikia pradėti nuo savęs. Mes esame tas pavyzdys, kuriuo galėtų sekti mūsų vaikai. Tereikia pasitikėti savo jėgomis. Toli gražu nesame silpnoji lytis, pačios galime išspręsti bet kokias problemas ir pasiekti aukščiausių tikslų. Kas dar, jei ne moteris, gali tuo pačiu metu siurbti grindis, ant kitos rankos sūpuoti kūdikį, plepėti su drauge, prabėgomis pamaišyti verdantį puodą? Ir visa tai daryti grįžus po 8 valandų darbo dienos! Mes galime tiek daug, kad net pačios nenutuokiame. Didžiuokimės, kad esame moterys, pasitikėkime savimi ir kovokime už pelnytą vietą po saule.
